2013 m. birželio 11 d.

2022 m. lapkričio 11 d. redakcija

 

 

Elektros energijos vartotojai, mokėdami už elektros energiją, kartu sumoka ir už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP). Gautomis lėšomis yra finansuojami valstybės išsikelti tikslai elektros energetikos sektoriuje: atsinaujinančių energijos šaltinių, kogeneracijos (bendros šilumos ir elektros energijos gamybos) plėtra, tiekimo saugumo ir sistemos rezervo užtikrinimas. Viešųjų interesų finansavimas yra valdžios sprendimais sukurta papildoma piniginė našta elektros energijos vartotojams.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktos analizės tikslas nėra iš esmės kvestionuoti šių tikslų reikalingumą, tačiau institutas teikia tris esminius pasiūlymus: išgryninti valstybės išsikeltus tikslus, jų siekti mažesnėmis sąnaudomis ir finansuoti iš valstybės biudžeto.

 

VIAP

 

Elektros energetikos įstatymas viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje apibrėžia kaip veiklą ar neveikimą elektros energetikos sektoriuje, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusį su visuomenės saugumu ir aplinkos apsauga, taip pat elektros energijos gamybą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius kombinuotojo elektros energijos bei šilumos gamybos ciklo elektrinėse.

 

VIAP – elektros energetikos įmonių teikiamos paslaugos, kurių sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje.

 

Viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinka elektros energijos gamyba:

‐ naudojant atsinaujinančius energijos išteklius;

‐ termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas;

‐ nustatytosiose elektrinėse, kuriose elektros energijos gamyba būtina elektros energijos tiekimo saugumui ir energetikos sistemos rezervams užtikrinti.

 

Be gamybos viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje taip pat atitinka šios paslaugos:

‐ atominės energetikos darbo saugumo užtikrinimas, atliekų saugojimas ir laidojimas;

‐ elektros energijos gamybos įrenginių, elektros energijos gamybai naudojančių vėjo, biomasės, saulės ar hidroenergiją, prijungimas prie perdavimo ar skirstomųjų elektros tinklų.

 

Konceptualiai VIAP išlaidos elektros energetikos sektoriuje susidaro iš išlaidų rėmimui ir saugumui. Prie rėmimo galima priskirti: bendrą elektros ir šilumos gamybą, elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių ir tokių gamybos įrenginių prijungimą prie tinklų. Šie energijos šaltiniai ir gamybos būdai yra remiami dėl politinių sprendimų ES ir Lietuvos lygmeniu. Nesant nustatytos prievolės, tikėtina, kad energija iš šių šaltinių ar šiais būdais būtų gaminama mažesnėmis apimtimis (o kai kuriais atvejais - visai negaminama).

 

Prie išlaidų susijusių su saugumu tikrai galima priskirti išlaidas finansuoti elektros energijos gamybą energetikos sistemos rezervams užtikrinti. Skirtingai nei rėmimo dalis, šios išlaidos nėra iššauktos vien tik politinio sprendimo. Rezervas reikalingas apsisaugoti nuo galimų elektros energijos gamybos sutrikimų. Šios išlaidos (ar bent dalis išlaidų) iš principo yra ekonomiškai pagrįstos.

 

Išlaidų, reikalingų atominės energetikos darbo saugumo užtikrinimui, atliekų saugojimui ir laidojimui, įtraukimą į VIAP galima traktuoti kaip valstybės pasirinktą metodą, šiuos darbus finansuoti energetikos sektoriaus dalyvių lėšomis, ar net kaip papildomą mokestį. Retrospektyviai galima konstatuoti, kad Ignalinos AE pardavinėtos energijos nustatyta kaina neįtraukė visų su gamyba susijusių išlaidų, o nustatyta kaina buvo mažesnė, nei turėjo būti.

 

Taigi iš esmės visos VIAP yra nulemtos ne rinkos, o valdžios sprendimų. Vienintele išimtimi būtų galima laikyti lėšas energijos rezervui užtikrinti. Bet net ir rezervo atveju, reikalingas energijos kiekis ir išlaidos yra sumaišomos su energijos kiekiu ir išlaidomis politiniu sprendimu apsprendžiamam tiekimo saugumui užtikrinti.

 

Lietuvos laisvosios rinkos instituto parengtų siūlymų santrauka:

 

1. VIAP išlaidas nustatyti konkurso būdu:

 

1.1. Sumažinti VIAP išlaidas elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių (AEŠ). Nustatyti fiksuotą AEŠ elektros energijos kiekį kiekvieniems metams, jį suskirstyti kvotomis. Kvotas patiekti konkretų AEŠ elektros energijos kiekį konkrečiu laiku suteikti tam AEŠ energijos gamintojui, kurie įsipareigos kvotą išpildyti mažiausia kaina.

 

1.2.Sumažinti VIAP išlaidas elektros sistemos rezervo ir tiekimo saugumui užtikrinti.

‐ Atskirti ir atskirai apskaičiuoti išlaidas reikalingas finansuoti tiekimo saugumo ir sistemos rezervo paslaugas.

‐ Nustatyti aiškius ir objektyvius kriterijus apskaičiuoti energijos kiekį būtiną elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti. Nustatytą energijos kiekį paversti kvotomis ir suteikti tiems gamintojams, kurie atitinkamą energijos kiekį įsipareigos patiekti mažiausia kaina.

‐ Sistemos rezervo paslaugą pirkti konkurso būdu už mažiausią kainą.

 

1.3. Sumažinti VIAP išlaidas kogeneracijos rėmimui. Nustatyti metinį kogeneracinės elektros energijos kiekį, kuris bus nupirktas remiant bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą. Kiekį suskirstyti į kvotas patiekti tam tikrą energijos kiekį tam tikru laiku. Kiekvieną kvotą suteikti tam kogeneracinės elektros energijos gamintojui, kuris įsipareigos kvotą išpildyti mažiausia kaina. Alternatyvus siūlymas – apskritai neremti elektros energijos gamybos kogeneracinėse elektrinėse.

 

2. VIAP apmokėjimo mechanizmą pakeisti akcizo mokesčiu.

 

Viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje finansuoti pagal atitinkamą valstybės biudžeto programą. VIAP biudžeto programos lėšų poreikį įvertinti naudojantis energijos gamintojų konkursais. Lėšų poreikį paversti akcizo mokesčiu elektros energijai, taikomam vienerių metų laikotarpiu. Kiekvienais metais peržiūrėti ir koreguoti lėšų poreikį ir akcizo mokestį, siekiant VIAP programos išlaidų ir lėšų iš akcizo mokesčio balanso.

 

PRIDEDAMA: Lietuvos laisvosios rinkos instituto 201 m. liepos 29 d. atlikta analizė „Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje finansavimo pertvarka“, 15 lapų.

 

 

Parengta pagal LLRI pateiktą informaciją