Pranešėja ūkininkė Danutė Šniukienė pateikia surinktą informaciją apie pasirengimą statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą
2011 m. liepos 5 d.
2021 m. spalio 26 d. redakcija
2011 m. birželio 8 d. vyko Šiaulių miesto savivaldybės mero 2011 m. vasario 19 d. potvarkiu Nr. M-25 sudarytos darbo grupės šilumos kainų mažinimo galimybėms nagrinėti (toliau – Darbo grupės) posėdis, kuriame buvo aptartos ir suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba bei jo galima įtaka dujų kainai. Kalbėjo Darbo grupės nariai: Danutė Šniukienė, Aldona Lengvinienė, Vygandas Narušis, Stanislava Mikulėnienė, Jonas Šidlauskas, Algirdas Drevinskas, Vida Stankūnienė, Ona Vasiliauskienė.
Pranešėja Danutė Šniukienė pateikia surinktą informaciją apie pasirengimą statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą, išreiškia savo nepritarimą tam, kad „Gazpromui“ buvo parduotas akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ trečdalio akcijų paketas kartu su vamzdynais, piktinosi, kad Lietuvos Vyriausybė leidžia rusams mus taip diskriminuoti, dujas parduodant 100 JAV dolerių už 1000 m3 brangiau nei kitoms Europos šalims.
Jonas Šidlauskas pastebi, kad nebuvo Desovietizacijos įstatymo, todėl savi saviems viską ir atiduoda.
Aldona Lengvinienė siūlo valstybei susigrąžinti magistralinius dujų tinklus, nebedaryti daugiau tokių klaidų.
Danutė Šniukienė pacituoja Andrių Kubilių, teikiantį nuorodą į trečiąją Europos Sąjungos Direktyvą, pasidalina žiniomis, kad per suskystintų gamtinių dujų terminalą Lietuvai tiekiamų dujų kaina turėtų būti 20 – 25 procentais mažesnė už vamzdynais iš „Gazpromo“ tiekiamų dujų kainą, tačiau suabejoja, ar ta kaina išliks pigesnė, kai terminalas bus pastatytas.
Jonas Šidlauskas patikina, kad dujų kaina terminale priklausys nuo to, kiek bus tiekėjų ir siūlytojų.
2011 m. birželio 15 d. vykusiame posėdyje pranešėja Danutė Šniukienė atkreipė dėmesį į tai, jog energetikos viceministras Romas Švedas, kalbėdamas apie šalies gamtinių dujų perdavimo sistemos padėtį, pažymėjo, kad priklausomybę nuo vieno išorinio dujų tiekėjo diktuojamų sąlygų mažins tik investicijos į alternatyvius tiekimo kelius, tokius kaip Baltijos šalių dujų rinkos sukūrimą, suskystintų gamtinių dujų importo terminalo statybą, dujotiekio jungties su Lenkija projekto įgyvendinimą. Viceministras pripažino, kad svarbių energetikos infrastruktūros plėtros projektų įgyvendinimas yra uždelstas ir smarkiai vėluojantis.
Kodėl Lietuva, nutarusi tapti priklausoma nuo „Gazpromo“ diktuojamų dujų tiekimo sąlygų, prieš tai nepasirūpino, jog, ištikus nelaimei, turėtų alternatyvius išsigelbėjimo kelius, tokius kaip vieningą Baltijos šalių dujų rinką, suskystintų gamtinių dujų importo terminalą, dujotiekio jungtį su Lenkija?
Kas turi prisiimti atsakomybę ir atsakyti už tai, kad Lietuva iki šios dienos dar neturi nei suskystintų gamtinių dujų importo terminalo, nei dujotiekio jungties su Lenkija, kad nėra sukurta Baltijos šalių dujų rinka?
Ką už tokį savo nebent paniekos vertą elgesį Lietuva mainais yra gavusi ar gauna iš „Gazpromo“?
Tokius klausimus pranešėja Danutė Šniukienė kėlė Darbo grupės nariams.
Jonas Šidlauskas pastebėjo, jog atlyginimai politikams yra nulis palyginus su tuo, ką gauna iš „Gazpromo“, jog grupė draugų į valstybę žiūri kaip į savo nuosavybę.
Vida Stankūnienė apgailestavo, kad žmonės domisi tik šventėmis, festivaliais, o rimtesniais dalykais nesidomi. Stanislava Mikulėnienė atkreipė dėmesį į tai, jog trys Baltijos šalys, veikdamos po vieną ir dar viena prieš kitą, nieko nepasieks.
Atsakydama į išreikštas nuomones ir replikas pranešėja Danutė Šniukienė paaiškino, jog tuo atveju, jeigu būtų bendras Baltijos šalių suskystintų gamtinių dujų terminalas, jei prie šio terminalo dar būtų leista prisijungti Baltarusijai, susikurtų stiprus antigazprominis blokas, o su tokiu bloku kalbėtųsi visi suskystintų dujų tiekėjai, su tokiu bloku imtų kitaip kalbėtis ir pats „Gazpromas“. Jos nuomone, esant daug mažesnėms vieno terminalo statybos išlaidoms bei pilnesniam nuolatiniam apkrovimui, dujų kaina visų keturių šalių vartotojams būtų gerokai mažesnė.
Savo nuomones išsakė darbo grupės nariai Ligita Bairamova, Mindaugas Skirius, Leonas Kybartas, Birutė Kybartienė, Stasys Laurinonis.
Posėdžio dalyviai nutarė, jog suskystintų gamtinių dujų terminalo problema yra aktuali, galėjusi nulemti tokią didelę ne tik dujų, bet ir šilumos kainą.
2011 m. birželio 22 d. vykusiame posėdyje pranešėja Danutė Šniukienė pateikė Šiaulių miesto savivaldybės merui skirtų išvadų kartu su pasiūlymais, kurie leistų sumažinti akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ tiekiamos šilumos 22,20 ct/kWh kainą ir padėtų užkirsti kelius šios kainos nepagrįstam didinimui, projektą.
Išvada. LR Vyriausybė privalo nedelsdama iš Rusijos koncerno „Gazprom“ kontroliuojamos akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ išpirkti magistralinius dujų vamzdynus, šie vamzdynai, kurių paskirtis yra tenkinti ne privatų, o viešąjį interesą, turi būti sugrąžinti valstybei ir priklausyti tik Lietuvos valstybei.
Pasiūlymas. Siūlome Šiaulių miesto savivaldybės merui nedelsiant kreiptis į LR Vyriausybę ir pareikalauti, kad iš Rusijos koncerno „Gazprom“ kontroliuojamos akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ kaip galima greičiau būtų išpirkti magistraliniai dujų vamzdynai, kad šie vamzdynai, kurių paskirtis yra tenkinti ne privatų, o viešąjį interesą, būtų sugrąžinti valstybei ir priklausytų tik Lietuvos valstybei.
Išvada. Suskystintų dujų terminalas turi būti paskelbtas ne komerciniu, o strateginiu, Lietuvos gyventojų bei ūkio subjektų energetinius poreikius įmanomomis mažiausiomis kainomis tenkinančiu valstybės objektu.
Pasiūlymas. Siūlome Šiaulių miesto savivaldybės merui nedelsiant kreiptis į LR Vyriausybę ir pareikalauti, kad suskystintų dujų terminalas būtų paskelbtas ne komerciniu, o strateginiu, Lietuvos gyventojų bei ūkio subjektų energetinius poreikius įmanomomis mažiausiomis kainomis tenkinančiu valstybės objektu.
Išvada. Suskystintų dujų terminalas valstybei turi būti statomas skaidriai, sąžiningai ir įmanoma mažiausia kaina, šis terminalas valstybei neturi būti statomas už korupcinę, tai yra už 2 ar 3 kartus didesnę kainą nei galima būtų tokį terminalą pastatyti.
Pasiūlymas. Siūlome Šiaulių miesto savivaldybės merui nedelsiant kreiptis į LR Vyriausybę ir pareikalauti, kad iš LR Seimo skirtingų politinių frakcijų, Savivaldybių asociacijos, Vyriausybės ir Prezidentūros atstovų, visuomenininkų bei specialistų kaip galima greičiau būtų sudaryta darbo grupė, kuri įvertintų suskystintų dujų terminalo statybos 200 mln. eurų kainos pagrįstumą. Visuomenininkai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 2/3 darbo grupės narių.
Išvada. Suskystintų dujų terminalo bendrovės akciniame kapitale bei valdyme nei tiesiogiai, nei per tarpininkus neturi dalyvauti Rusijos dujų koncernas „Gazprom“, kiti dujų tiekėjai, įskaitant dujų tiekėjus iš JAV, Kuveito, Norvegijos bei kitų šalių.
Pasiūlymas. Siūlome Šiaulių miesto savivaldybės merui nedelsiant kreiptis į LR Vyriausybę ir pareikalauti, kad suskystintų dujų terminalo bendrovės akciniame kapitale bei valdyme nei tiesiogiai, nei per tarpininkus nedalyvautų Rusijos dujų koncernas „Gazprom“, kiti dujų tiekėjai, įskaitant dujų tiekėjus iš JAV, Kuveito, Norvegijos bei kitų šalių.
Išvada. Suskystintų dujų terminalas turi priklausyti bendrovei, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei, ir negali priklausyti jokiam vadinamajam strateginiam investuotojui, jokiam kitam privačiam akcininkui, nepriklausomai nuo to, ar jis bus mūsų šalies ar užsienio šalies pilietis arba juridinis asmuo.
Pasiūlymas. Siūlome Šiaulių miesto savivaldybės merui nedelsiant kreiptis į LR Vyriausybę ir pareikalauti, kad suskystintų dujų terminalas priklausytų bendrovei, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei, ir nepriklausytų jokiam vadinamajam strateginiam investuotojui, jokiam privačiam akcininkui, nepriklausomai nuo to, ar jis bus mūsų šalies ar užsienio šalies pilietis arba juridinis asmuo.
Išvada. Baltijos šalims būtina iš Rusijos koncerno „Gazprom“ bei jo kontroliuojamų įmonių išpirkti magistralinius dujų vamzdynus, sukurti bendrą dujų rinką ir statyti vieną bendrą suskystintų dujų terminalą, sudarant galimybę šio terminalo paslaugomis pasinaudoti ir Baltarusijai. Baltijos šalims visus klausimus, susijusius su energetiniu suverenitetu, reikėtų spręsti kartu, vadovaujantis, pirmiausia, vieningu Baltijos šalių interesu.
Pasiūlymas. Siūlome Šiaulių miesto savivaldybės merui rekomenduoti LR Prezidentei kreiptis į kitas Baltijos šalis su pasiūlymu magistralinius dujų vamzdynus išpirkti iš Rusijos koncerno „Gazprom“ bei jo kontroliuojamų įmonių, sukurti bendrą dujų rinką ir statyti vieną bendrą suskystintų dujų terminalą, sudarant galimybes šio terminalo paslaugomis pasinaudoti ir Baltarusijai, visus klausimus, susijusius su energetiniu suverenitetu, spręsti kartu, vadovaujantis, pirmiausia, vieningu Baltijos šalių interesu.
Išvada. Rusijos koncernas „Gazprom“ Lietuvai didesnę dujų kainą nei kaimyninėms ir visoms kitoms Europos Sąjungos šalims galėjo nustatyti nepagrįstai ir neteisėtai.
Pasiūlymas. Siūlome Šiaulių miesto savivaldybės merui nedelsiant kreiptis į LR Vyriausybę ir pareikalauti, kad iš LR Seimo skirtingų politinių frakcijų, Savivaldybių asociacijos, Vyriausybės ir Prezidentūros atstovų, visuomenininkų bei specialistų kaip galima greičiau būtų sudaryta darbo grupė, kuri įvertintų ar Rusijos koncernas „Gazprom“ Lietuvai didesnę dujų kainą nei kaimyninėms ir visoms kitoms Europos Sąjungos šalims nustatė pagrįstai ir teisėtai. Visuomenininkai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 2/3 darbo grupės narių.
Išvada. Magistraliniai dujų vamzdynai turi būti nedelsiant išpirkti iš Rusijos koncerno „Gazprom“ kontroliuojamos akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ne tik tam, kad Lietuva galėtų laisvai dujas įsivežti per Klaipėdoje ketinamą statyti suskystintų dujų terminalą, bet ir tam, kad ne „Gazpromas“, o Lietuva įgyvendintų dujotiekio jungties su Lenkija projektą. Dujotiekio jungtis su Lenkija, o tuo pačiu ir su Vakarų Europa, nuosavybės teise turi priklausyti Lietuvos valstybei ir tik Lietuvos valstybei.
Pasiūlymas. Siūlome Šiaulių miesto savivaldybės merui nedelsiant kreiptis į LR Vyriausybę ir pareikalauti, kad ne „Gazpromas“, o Lietuva įgyvendintų dujotiekio jungties su Lenkija projektą, kad dujotiekio jungtis su Lenkija, o tuo pačiu ir su Vakarų Europa, nuosavybės teise priklausytų Lietuvos valstybei ir tik Lietuvos valstybei.
Pranešėjos Danutės Šniukienės išvadų ir pasiūlymų projektams po vykusių diskusijų buvo pritarta, buvo nutarta šiomis išvadomis ir pasiūlymais papildyti Šiaulių miesto savivaldybės merui teikiamas Darbo grupės išvadas ir pasiūlymus dėl šilumos kainų mažinimo galimybių.
PRIDEDAMA:
Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos
„Visuomeninės iniciatyvos“ parengta informacija
