Pranešėja medikė Ona Vasiliauskienė (pirmoji iš kairės) Darbo grupės narius ką tik supažindino su viešai skelbta informacija apie tarptautinius gamtinių dujų kainų nustatymo principus ir iš „Gazpromo“ perkamų gamtinių dujų kainos formulę. Darbo grupės nariai peržiūri pranešėjos surinktą ir pateiktą informaciją
2011 m. liepos 21 d.
2021 m. spalio 26 d. redakcija
2011 m. birželio 29 d. vyko Šiaulių miesto savivaldybės mero 2011 m. vasario 19 d. potvarkiu Nr. M-25 sudarytos darbo grupės šilumos kainų mažinimo galimybėms nagrinėti (toliau – Darbo grupės) posėdis, kuriame buvo bandoma išsiaiškinti gamtinių dujų kainos formulę.
Temą pristatė Ona Vasiliauskienė. Diskusijoje aktyviai dalyvavo Darbo grupės nariai: Stanislava Mikulėnienė, Aldona Lengvinienė, Vygandas Narušis, Stasė Rutkienė, Remvydas Ramonas, Danutė Šniukienė, Vida Stankūnienė, Teresė Gliaubertienė, Ignas Radžvilas, Mindaugas Skirius, Bronia Račaitė.
Pranešėja Ona Vasiliauskienė aiškino, jog, pasak specialistų, dujų kainą skirtingose šalyse lemia tos kuro rūšys, kurios atitinkamoje šalyje yra pagrindinės dujų konkurentės, tačiau mūsų politikams tai buvo nesuprantama ir nežinoma. Jos nuomone, suskystintos gamtinės dujos taip pat gali mažinti iš Rusijos vamzdynais tiekiamų dujų kainą, bet reikia terminalo.
Pranešėjos nuomone, reikia nutiesti vamzdyną nuo Jurbarko iki Klaipėdos, reikia iš „Gazpromo“ atsiimti magistralinius dujų vamzdynus, reikia grąžinti valstybei Mažeikių naftos perdirbimo įmonę, žemės gelmių išteklius.
Ona Vasiliauskienė vėl pakartotinai grįžo prie minties, kad dujų kaina priklauso nuo alternatyvių kuro rūšių kainos, paprašė dėmesį atkreipti į tai, kad net pats „Gazpromas“ savo laiške Lietuvos Respublikos Vyriausybei pripažįsta, kad dujų kaina Lietuvai priklauso nuo alternatyvių kuro rūšių kainos, o mūsų Vyriausybė iki šiol niekaip nenorėjo suprasti, kad dujų kaina Lietuvai priklauso nuo alternatyvių kuro rūšių kainos. Nenorėjo tol, kol už dujas ėmėme mokėti brangiausiai visoje Europoje.
Pranešėja pacitavo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų skyriaus vedėjo Renato Pociaus žodžius: „Priklausome nuo vieno vamzdžio ir visiškai nėra galimybių dujų nusipirkti iš kitur, todėl kainos skaičiavimo metodika – „Gazprom“ rankose“.
Ona Vasiliauskienė konstatavo, kad dujų kainos skaičiavimo metodika, kaip ir Lietuvos dujų ūkis bei dujų kaina, yra „Gazpromo“ rankose, kad tai reikia pripažinti.
Pranešėja atkreipė dėmesį į tai, jog net „Gazprom“ valdybos vicepirmininkas Aleksandras Riazanovas pažymėjo, kad Baltijos šalys neieško alternatyvaus dujų tiekėjo kaip Lenkija, kuri svarsto galimybę dujas importuoti iš Norvegijos. Jos nuomone nėra blogai, kad Lietuva stengiasi daryti viską, ką daro Lenkija, Lenkiją visur laiko sau pavyzdžiu, tačiau apgailestavo, kad tada, kai prabudę lenkai ėmėsi ieškoti dujų alternatyvių tiekėjų, Lietuva tuo keliu nepasuko.
„Turime pagaliau sau pripažinti, kad dujų kainos šiandien yra pasiekusios protu nesuvokiamas ribas ir Lietuva neturi jokios galimybės jų kontroliuoti. Jei kainos bus pakeltos dvigubai, ir mokėsime dvigubai“, - įsitikinęs Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, kurį pacitavo pranešėja.
„Gamtinių dujų importo kainos skaičiavimo formulė lietuviams yra viena nepalankiausių Europoje, - remdamasi viešai skelbta informacija konstatavo Ona Vasiliauskienė. Mūsų valdžia rūpinasi kitais, bet visiškai nesirūpina savo žmonėmis“. Jos nuomone, kada normaliai tariasi pirkėjas ir pardavėjas, ne pirkėjas turėtų brukti pinigus, o pardavėjas turėtų visaip siūlyti prekę, tačiau Lietuvai derantis su „Gazpromu“ dėl dujų kainos viskas vyko priešingai.
Pranešėja informuoja, jog gamtinių dujų kainos Lietuvai nustatomos pagal formulę, susietą su naftos produktų kainų pokyčiais rinkoje, tačiau pakeisti formulę, tiekėjų teigimu, bent jau kol kas nėra jokių galimybių. „Dujų kainų apskaičiavimo formulės keisti negalima, nes ji numatyta ilgalaikėje dujų tiekimo sutartyje su bendrove „Gazprom“. Bet mes su Rusijos koncernu tariamės, kad Lietuvai būtų taikomos lengvatos“, - tvirtino „Dujotekanos“ vadovas Vladimiras Orechovas, kurį citavo pranešėja. Jos nuomone, mūsų Vyriausybė, pasirašydama su „Gazpromu“ ilgalaikę dujų tiekimo sutartį, tikrai žinojo, kad dujų kainos nustatymo formulė Lietuvai yra labai neparanki, bet su ja sutiko ir net įsipareigojo tokį ilgą laiką jos nekeisti.
Ona Vasiliauskienė darbo grupės narius informavo, jog su Rusijos koncernu „Gazprom“ pasirašytos Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 7.4 straipsnio 2.3 dalyje nurodyta, kad gamtinių dujų kaina nustatoma pagal formulę, nurodytą Galiojančioje dujų tiekimo sutartyje, ir ši formulė gali keistis priklausomai nuo alternatyvaus kuro kainų dinamikos Lietuvos Respublikoje, o tos pačios Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 1.1 straipsnyje išaiškinta, kad sąvoka „Galiojanti dujų tiekimo sutartis“ reiškia 1999-12-16 sudarytą dujų tiekimo sutartį, tačiau nėra išaiškinta, ką reiškia sąvoka „alternatyvus kuras“.
Jai tik per televiziją vieną kitą kartą yra tekę nugirsti, kad Lietuva derybose su „Gazpromu“ alternatyviu kuru laiko mazuto ir dyzelinio kuro krepšelio kainą pagal tarptautinę biržą, bet tai, jos nuomone, neteisinga, tai ne mūsų kuro rūšys, o tos pačios Rusijos, to paties „Gazpromo“ siūlomo kuro rūšys, nes alternatyviu kuru, kuriuo galėtume pagąsdinti „Gazpromą“, laikyti galime tik savo miškų, pelkių ir laukų išteklius, bet sutartyse su „Gazpromu“ apie tai net užsiminti nenorime.
Pranešėja atkreipė dėmesį į tai, kad ne tik mes, bet ir Ukraina „Gazpromo“ peršamą dujų kainos nustatymo formulę laiko neteisinga, tik ukrainiečiai, skirtingai nei lietuviai, tai pastebėjo anksčiau ir jau privertė „Gazpromą“ derėtis dėl neteisingos formulės panaikinimo.
Posėdžio dalyviai vienbalsiai pritaria Onos Vasiliauskienės pranešimui, pritarimas išreiškiamas ir pranešėją palaikančiais plojimais.
Darbo grupės nariai Vygandas Narušis, Teodora Narušienė, Ona Vasiliauskienė ir Vytautas Kabaila 2011 m. liepos 13 d. posėdyje pateikia išvadas bei pasiūlymus, parengtus pagal 2011 m. birželio 29 d. vykusio posėdžio medžiagą.
Pirmoji išvada. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigojo Rusijos Federacijos atvirajai akcinei bendrovei „Gazprom“ nereguliuoti per akcinę bendrovę „Lietuvos dujos“ tiekiamų gamtinių dujų kainų laisviesiems vartotojams. Tokiais savo veiksmais Vyriausybė dujas perkančius laisvuosius vartotojus paliko visiškai priklausomais nuo Rusijos bendrovės „Gazprom“ bei jos interesams Lietuvoje atstovaujančių įmonių, tokių kaip akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Dujotekana“.
Antroji išvada. Lietuvos Respublikos Vyriausybė leido Rusijos Federacijos atvirajai akcinei bendrovei „Gazprom“ tiesiogiai ir per jos interesams Lietuvoje atstovaujančias įmones, tokias kaip akcinę bendrovę „Lietuvos dujos“ ir uždarąją akcinę bendrovę „Dujotekana“, dėl dujų kainų ir kitų tiekimo sąlygų tartis su mūsų šalies laisvaisiais vartotojais. Tokiais savo veiksmais Vyriausybė sudarė sąlygas Rusijos bendrovei dujas mūsų šalies laisviesiems vartotojams pardavinėti tokiomis kainomis bei kitomis tiekimo sąlygomis, kad laisvieji vartotojai ir jų akcininkai, įskaitant akcinę bendrovę „Šiaulių energija“, o dalinai ir jos akcininkę Šiaulių miesto savivaldybę, taptų finansiškai priklausomais nuo „Gazprom“ ir šios bendrovės Lietuvoje aktyviai įgyvendinamos Rusijos vyriausybės gyvybinių interesų politikos.
Trečioji išvada. Nei mazutas, nei dyzelinis kuras Lietuvai su Rusijos Federacijos atvirąja akcine bendrove „Gazprom“ derantis dėl dujų kainos nebuvo ir negalėjo būti laikomi mūsų valstybei alternatyviomis kuro rūšimis, kuriomis mūsų šalis gali laisvai pakeisti iš Rusijos tiekiamas dujas, kadangi šiomis kuro rūšimis, kaip ir dujomis, disponuoja ir jų tarptautines kainas diktuoja ne Lietuva, o ta pati Rusija.
Ketvirtoji išvada. Lietuvos Respublikos Vyriausybė galėjo su Rusijos Federacijos atvirąja akcine bendrove „Gazprom“ derėtis, siekti Lietuvai palankesnės dujų kainų nustatymo formulės, bet nė už ką neturėjo sutikti, kad ne biokuras, o mazutas ir dyzelinis kuras yra alternatyvios kuro rūšys Lietuvai. Mūsų šalies Vyriausybė nė už ką neturėjo sutikti, kad Lietuvai ne pagal biokuro, netgi ne pagal tarptautines dujų kainas, o pagal mazuto ir dyzelinio kuro kainas būtų nustatomos rusiškų dujų kainos.
Penktoji išvada. Su Lietuvos Respublikos Vyriausybe pasirašytų sutarčių bei susitarimų sąlygos, įskaitant dujų kainos nustatymo formulę, Rusijos Federacijos atvirajai akcinei bendrovei „Gazprom“ sudarė nepagrįstas galimybes kelti dujų kainas mūsų šalies laisviesiems vartotojams, įskaitant akcinę bendrovę „Šiaulių energija“, perkantiems dujas tiek iš akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“, tiek iš uždarosios akcinės bendrovės „Dujotekana“.
Šeštoji išvada. Nuo to laiko, kai 2004-01-23 su Rusijos Federacijos atvirąja akcine bendrove „Gazprom“ buvo pasirašyta akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ 34 procentų akcijų pardavimo sutartis, iki to laiko, kai Dalia Grybauskaitė 2009 07 12 pradėjo eiti Lietuvos Respublikos Prezidentės pareigas, nė viena valstybės valdžios institucija, įskaitant Prezidentūrą, Seimą ir Vyriausybę, nė viena politinė partija ar Seimo frakcija tinkamai negynė ir neišdrįso ginti Lietuvos valstybės, jos ūkio subjektų bei vartotojų interesų, kurie buvo paminti Vyriausybei pasirašius aukščiau paminėtą akcijų pardavimo bei dujų tiekimo sutartis su Rusijos bendrove „Gazprom“.
Pirmasis pasiūlymas. Šiaulių miesto savivaldybės merui nedelsiant kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir pareikalauti, kad kaip galima greičiau būtų pakeista Lietuvai, jos gyventojams bei ūkio subjektams, įskaitant laisvuosius dujų vartotojus, tokius kaip akcinę bendrovę „Šiaulių energija“, labai nepalanki, nepagrįsta ir neteisinga dujų kainos nustatymo formulė, kurioje kaip alternatyvus kuras, pagal kurį skaičiuojama dujų kaina Lietuvai, numatytas mazutas ir dyzelinis kuras ir kurioje visiškai nevertinta, kad alternatyvus kuras Lietuvai jau nuo pat nepriklausomybės paskelbimo dienos, t. y. nuo 1999-03-11, pirmiausia yra biokuras.
Antrasis pasiūlymas. Šiaulių miesto savivaldybės merui nedelsiant kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir pareikalauti, kad mūsų šalies Vyriausybė, pasekdama Ukrainos pavyzdžiu, kaip galima greičiau kreiptųsi į Generalinę prokuratūrą ir pareikalautų, kad baudžiamojon atsakomybėn kartu su turto konfiskavimu būtų patraukti asmenys, susitarę bei talkinę susitariant su Rusijos Federacijos atvirąja akcine bendrove „Gazprom“ dėl labai nepalankios, nepagrįstos ir neteisingos dujų kainos nustatymo formulės, kuri Lietuvai jau padarė ir toliau daro labai didelę žalą.
Trečiasis pasiūlymas. Šiaulių miesto savivaldybės merui nedelsiant kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir pareikalauti, kad kaip galima greičiau būtų parengtas ir Seimui pateiktas projektas Desovietizacijos įstatymo, kuris užsienio šalių slaptosioms tarnyboms panaikintų galimybes šantažuoti Lietuvos politikus, valstybės tarnautojus, teisėsaugos pareigūnus, teisėjus bei kitus atsakingas valstybines pareigas užimančius asmenis dėl jų sovietinės praeities.
Ketvirtasis pasiūlymas. Šiaulių miesto savivaldybės merui nedelsiant kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir pareikalauti, kad kaip galima greičiau būtų parengtas ir Seimui pateiktas projektas Antikorupcinio įstatymo, kuris užsienio šalių slaptosioms tarnyboms panaikintų galimybes šantažuoti Lietuvos politikus, valstybės tarnautojus, teisėsaugos pareigūnus, teisėjus bei kitus atsakingas valstybines pareigas užimančius asmenis dėl jų korupcinių, finansinių ir ekonominių nusikaltimų, įvykdytų po nepriklausomybės paskelbimo, t. y. įvykdytų po 1990 m. kovo 11 d.
Darbo grupės narė Stasė Rutkienė nepritaria pasiūlymui reikalauti, kad būtų priimtas Desovietizacijos įstatymas, nes tai gali būti diskriminacinis ir vėl visus kiršinsiantis įstatymas. Ji pati yra tremtinių dukra, bet studijavo ir baigė vieną iš prestižinių Leningrado aukštųjų mokyklų, dirbo atsakingą darbą ir, jos nuomone, kuo kalti tie žmonės, kurie tarybiniais laikais ėjo svarbias pareigas, kodėl juos šiandieną reikia šalinti iš pareigų?
Aldonos Lengvinienės nuomone, daugelis žmonių tais laikais jokių nusikaltimų neįvykdė, paprasčiausiai siekė darbo, karjeros ir jiems jokių pretenzijų būti neturėtų, tačiau Desovietizacijos įstatymas nuo nuolatinės baimės ir šantažo išlaisvintų juos pačius, jų vaikus ir anūkus.
Aukščiau pateiktoms išvadoms bei pasiūlymams, išskyrus pasiūlymus dėl Desovietizacijos įstatymo bei Antikorupcinio įstatymo, dėl kurių balsuota nebuvo, skirtiems pateikti Šiaulių miesto savivaldybės merui, vienbalsiai pritarė visi Darbo grupės nariai.
PRIDEDAMA:
Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos
„Visuomeninės iniciatyvos“ parengta informacija
