Pereiti į pagrindinį turinį

  • Mitingas TT

Mitinguotojai

 

Vytautas Kabaila
Savaitraštis „Laisvas laikraštis“
2010 m. liepos 17 d.

Š. m. liepos 9 d. Šiauliuose, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, vyko partijos „Tvarka ir teisingumas“ organizuotas mitingas, pavadintas „Lietuvi, įkalk vinį į kubilą!“ 
Mitingas vyko tokių renginių tradicinėje vietoje – Nepriklausomybės aikštėje, šalia miesto savivaldybės. Likus 10 – 15 minučių iki renginio pradžios nemažas būrelis jaunuolių, vilkinčių „tvarkiečių“ marškinėliais, derino garso aparatūrą, skleidė plakatus, rengė egzekucijai jau atitarnavusį medinį kubilą. 

Tai buvo pakankamai aiški užuomina į ministrą pirmininką Andrių Kubilių ir jo vadovaujamą Vyriausybę. Pasak „Tvarkos ir teisingumo“ Šiaulių skyriaus vienos iš vadovių – Daivos Matonienės, į mintingą susirinko virš 200 žmonių. Turint omeny, kad mintingas vyko vidurdienį, eilinę darbo dieną, galima laikyti, jog renginio šiauliečiai neignoravo. 
Tiesa, nemažą dalyvių dalį sudarė ne kalti vinių į kubilą, o tiesiog pasmalsauti atėję įvairių visuomeninių organizacijų bei judėjimų atstovai, konkuruojančių politinių partijų etatiniai operatyvininkai. 

Už sprendimus, kurie skurdina šalies žmones, už nenorą girdėti ir spręsti jų problemų, už bedarbiais paverstus valstybės piliečius ir emigravusius jų vaikus, už nemeilę ir kenkimą Tėvynei buvo reikalaujama Vyriausybės vadovo A. Kubiliaus, finansų ministrės I. Šimonytės, socialinės apsaugos ir darbo ministro D. Jankausko atsistatydinimo per 48 valandas po surengto mitingo. 

Tokie reikalavimai buvo numatyti renginio organizatorių iš anksto parengtoje ir pateiktoje rezoliucijoje, kuri buvo išplatinta prieš prasidedant mitingui. Šioje rezoliucijoje buvo skelbiama, jog minėti politikai bei jiems pritarianti šiandieninė valdančioji dauguma yra nepageidaujami aikštėje, kurioje vyksta mitingas, Šiauliuose bei visoje Lietuvoje. 

Rezoliucijoje LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, A. Kubiliui ir ministrams neatsistatydinus, buvo kviečiama imtis iniciatyvos paleisti dabartinį ministrų kabinetą ir formuoti naują Vyriausybę. Minėtą rezoliuciją susirinkusiems žmonėms pristatė LR Seimo narys Andrius Mazuronis ir D. Matonienė. 

„Premjeras turi 28 patarėjus. Išeitinės pašalpos išmokamos tiems, kurie buvo atleisti ir vėl iš naujo priimti. Ta akcija, kuri šiandien vyksta: „Kubilius užkniso juodai!“, - pirmąją kibirkštį įskelti pabandė jaunasis politikas. 

„Jeigu būsime solidarūs ir vieningi, mes užkirsime kelią dabartinei valdžiai tyčiotis iš žmonių ir juos apgaudinėti, - kolegos mintis pratęsė D. Matonienė. – Surinkome 120 tūkstančių parašų prieš pensinio amžiaus ilginimą. Šie parašai padėjo nulemti, jog 2010m. birželio 30d. Seime nebuvo priimtas įstatymas dėl pensinio amžiaus ilginimo. Tačiau ne tik šiuo, bet ir kitais panašiais atvejais valdžia privalo atsižvelgti į teisėtus ir pagrįstus žmonių reikalavimus.“ 

Mitingo metu, priėjęs prie nedidelio susirinkusiųjų būrelio, paklausiau – gal yra politinėms partijoms nepriklausančių žmonių, kurie norėtų apie tai, kas čia vyksta, viešai pasakyti savo nuomonę. „Šnekėkim kiek norim, nieko nepadarysim. Reikia išvaryti Seimą, palikti tik vieną Prezidentę“, - kad ir kaimynų spiriama patylėti, tokios savo nuomonės nenorėjo slėpti šiaulietė Almonija Janina Radavičienė. 

Prieš mitingą atvirą laišką, kuris buvo įteiktas LR Seimo nariams, platino Šiaulių pensininkų sąjūdžio įsteigėjas ir garbės pirmininkas Zigmantas Jasas. Šiame laiške rašoma: „Vyriausybė siekia įteisinti išėjimo į pensiją amžių iki 65 metų. ES šalyse į pensiją išeinama 60 – 65 metų. Pagrindinis išėjimo į pensiją amžiaus nustatymo kriterijus – šalies gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė. /.../. Prisidengiant krize, ilginant pensinį amžių būtų padarytas nusižengimas žmoniškumui. Vidutiniškai Lietuvos vyras, išėjęs į pensiją, gyventų 3 mėnesius, Italijos vyras – 13 metų. Europos statistikai pateikti duomenys neatitinka realios Lietuvos vyrų gyvenimo trukmės, kuri neviršija 63 metų. Abejojantiems mano teikiamais duomenimis siūlau nueiti į savo miesto ar miestelio kapines, surašyti 100 – 200 vyrų gimimo ir mirimo datas, neįtraukiant į sąrašą vaikų, ir abejonės išsisklaidys. /.../. Po Rusijos krizės jau 2003 metais „Sodros“ biudžetas buvo perteklinis ir toliau jis būtų buvęs toks, tačiau mes – lietuviai – nusprendėme tą perteklių perpumpuoti į privačias rankas. Pravedėme didelį reklaminį šou ir apie 3,5 milijardo litų atsidūrė privačiuose pensijų fonduose. Mes esame, tikriausiai, vieninteliai Europos Sąjungoje „Sodros“ biudžetą naudojantys motinystės, tėvystės, invalidumo išmokoms mokėti. Tai „Sodros“ biudžetui kainuoja dar apie 1,5 mlrd. litų.“ 

LR Seimo nariams skirtą laišką, kuris sudomino tik 6 tautos išrinktuosius, Z. Jasas mintingo dalyviams pakomentavo ir gavęs į rankas mikrofoną. Mitinge kalbėjo partijos „Tvarka ir teisingumas“ Šiaulių skyriaus nariai, kai kurių visuomeninių organizacijų atstovai, svečiai iš kaimyninių miestų. 

Mitingui baigiantis priėjęs pakalbinau partijos „Tvarka ir teisingumas“ narį A. Mazuronį, kuris atsakė į jam pateiktus klausimus. 
- Ar Jūsų partija turės ką pasiūlyti į premjerus, jei išsigandęs A. Kubilius per 48 valandas iš tiesų atsistatydins? 
- Yra ir naujas premjeras, ir naujas Seimo pirmininkas, o į ministrus bus net po kelias kandidatūras. Yra ir alternatyvi Vyriausybės programa, kurią sudaro virš 100 lapų ir kuri paskelbta internete. Ši programa – tai mūsų ir mūsų partnerių veiklos idėjinis pagrindas. 
- Ar galima būtų sužinoti bent pavardę būsimojo premjero? 
- Mes šios pavardės skelbti dar nenorėtume. 
- Ar partija „Tvarka ir teisingumas“, Seime neturinti daugumos, turės galimybę ministru pirmininku siūlyti savo žmogų? 
- Premjerą siūlys alternatyvią Vyriausybės programą parengusios politinės partijos. Parengus šią programą „Tvarkai ir teisingumui“, socialdemokratams, Darbo partijai bei mišriai Seimo narių grupei neužteko balsų pareikšti nepasitikėjimą A. Kubiliaus Vyriausybe – šios iniciatyvos, nors ir buvo žadėję, nebeparėmė liberalcentristai ir Liberalų sąjunga. 
- Ar alternatyvią Vyriausybės programą kartu parengusius partnerius „Tvarka ir teisingumas“ laiko idėjiniais partneriais? 
- Taip, tai mūsų idėjiniai partneriai. Suradome bendrą idėjinį pagrindą – kartu parengėme alternatyvią Vyriausybės programą. 
- Ar Jūsų paminėti partneriai neprisidėjo prie to, jog Lietuva būtų privesta prie tokios ekonominės krizės? 
- Kiek prisidėjo – sunku įvertinti. 
- Ar tai geriausi partneriai „Tvarkai ir teisingumui“ siekiant Lietuvą išvesti iš ekonominės krizės? 
- Mes nerūšiuojame pagal tai ar geras, ar blogas. Sprendžiame pagal tai, ar sutinka prisidėti prie mūsų gerų darbų. 

„Netekome pagrindinių gamybos įmonių, tokių kaip „Mažeikių naftos“, Ignalinos atominės elektrinės, „Telekomo“, netekome bankų. Juk tai buvo didžiausias valstybės turtas, valstybės biudžeto pajamų šaltinis, - po mitingo savo apmaudo dėl ubagais paleistos valstybės negalėjo nuslėpti Z. Jasas. – Jei būtume išsirinkę Stasį Lozoraitį, tai tokių išpardavimų nebūtų buvę.“ 

„Kai į Šiaulius buvo atvažiavęs ministras pirmininkas A. Kubilius, jam uždaviau klausimą – kodėl 2009 metais priimtas monopolijų viršpelnių įstatymas buvo per dvi dienas atšauktas? Atsakymas buvo toks: Seimas suklydo, nes tas įstatymas mus grąžintų į socializmą, o socializme mes jau esame buvę, - užsimezgusio pokalbio nutraukti neskubėjo p. Jasas. - Dabar norėčiau Kubiliui užduoti tokį klausimą – kodėl Lietuvoje vidutinė pensija yra 750 Lt, Estijoje – 1300 Lt, Lenkijoje – 1380 Lt? Kodėl benzinas Latvijoje kainuoja 35 centais, o Estijoje - net 48 centais pigiau nei Lietuvoje? Mūsų valdžia vadovaujasi rusišku posakiu – mušk savus, kad svetimi bijotų“. 

Mitingui pasibaigus prie organizatorių priėjusi moteris ėmė atvirai sakyti savo priekaištus – jos nuomone, kai ką svarbaus buvo galima ir geriau padaryti. 
„Mitingo idėja gera, bet daugiau kol kas nematau nieko. ... Nėra vedlio, kuris patrauktų žmones“, - savaitraščio „Laisvas laikraštis“ skaitytojams savo nuomonę išdėstė mitingo organizatorius prieš tai nepiktai apibarusi šiaulietė Aldona Baškienė. 

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiai tikriausiai ir patys gerai supranta, jog ne su bet kuo galima eiti obuoliauti, tuo labiau – formuoti Vyriausybę ir vesti Lietuvą iš krizės. 
Jiems vardan trumpalaikės politinės sėkmės nereikėtų išsižadėti pirmųjų savo idėjų, bent retkarčiais reikėtų atkreipti dėmesį į nuomones tų žmonių, kurie tikėjo ir tebetiki LR Prezidentu Rolandu Paksu. 

Minėti lyderiai turėtų nepamiršti, jog, siekdami bet kokiomis priemonėmis, bet kokia kaina ir su bet kuo prasimušti į valdžią, jie labai greitai gali prarasti žmonių pasitikėjimą, o savo partiją - atvesti ne į valdžią, o į politinę aklavietę. 

 

Parašykite komentarą

CAPTCHA