2021 m. spalio  20 d. 15 val.  buvo  organizuota Lieporių    bendruomenę   ir      Lieporių gimnazijos  „Misija – Pilietis“  dalyvius telkianti teminė   atmintinų  palaidojimo  vietų, esančių aplink   Lieporius, tvarkymo  akcija.

Renginys  prasidėjo   nuo  Pirmojo  pasaulinio  karo  metu  žuvusių  vokiečių  ir  rusų karių  kapinių, esančių Karaliaučiaus  gatvėje, aplankymo. Čia  buvo  sutvarkyta  teritorija - sugrėbti  lapai, surinktos  šakos  ir  šiukšlės, uždegtos  žvakutės, padėtos  gėlės  ir  prisiminta, jog  šios  kapinės atsirado  buvusio  užvažiuojamojo  kiemo  teritorijoje  prieš  106 metus, kai  vokiečių  armija  1915 m. vasarą  užėmė  Šiaulius.

Paminėta, jog  tiek  vokiečiai, kurie  žuvo  Lieporių kaimo  teritorijoje  ir  jos  prieigose, tiek  rusai ,kurie  gynėsi, buvo  ateiviai  į  mūsų  kraštą , tačiau  jie  atėjo  ne  savo  valia,  palikę  savo  gimtuosius namus , savo  artimuosius. Pagerbėme  jų atminimą.

Sekanti  sustojimo  vieta -  Lieporių  kaimo  senkapis, valstybės  saugomas  paminklas. Aptvarkius  kapavietes  ir  uždegus  žvakutes, prisiminta, jog  šios  kapinaitės turi  ne  mažiau  kaip  300  metų, bet  paskutinieji  palaidojimai  vyko Antrojo  pasaulinio  karo  metais - 1944 m. vasarą, kuomet  vyko  aršūs  mūšiai  dėl  Šiaulių  miesto.  Tarybmečiu  šios  kapinės  buvo  apleistos, visai  greta  jų, net  pažeidžiant  kapinių  teritoriją, buvo  įrengtas  gyvulių  fermos  rezervuaras  ir  siloso  duobės. Šiuo  metu  kapinės  prašosi  sutvarkymo. Būtina  iškirsti krūmokšnius, padaryti  priėjimo  taką. Gegužių  kaime aplankėme  Pirmojo  pasaulinio karo  aukos - Latvio kapą  ant  Majakalnio.   Čia žuvo  ir  buvo  palaidoti  latvių  tautybės  leitenantas  Rudolfas  Jurke ir  trys  eiliniai  kariai. Tarpukaryje   Latvijos  piliečių  pastangomis  ant  kapo  buvo pastatytas  paminklas. Dabar  jis  visai  suiręs. Prie  kapo  buvo  papasakota  jo  istorija,  apie  mūšius  prie  Šiaulių 1915 m.  vasarą  paskaityti  atsiminimai. Padeklamuoti   eilėraščiai.

Ant Barzdos  arba  Morkūno  kalno  yra   senosios  Verdulių  kaimo  kapinės, kurios,

kaip  teigia senieji  verduliečiai , čia esančios  nuo  maro  laikų , kartais  čia  laidodavo  nekrikštus  arba  savižudžius. Buvo  likę trys  sukrypę  mediniai  kryžiai   dabar  pakeisti  tvirtais  betoniniais bei  išlieti  betoniniai  antkapiai. Talkininkai  turėjo  gražaus  darbelio pašalinti  nuvirtusį  medžio  kamieną – su  pjūklu  supjaustė  ir  išnešė  iš  kapavietės  teritorijos. Sutvarkę aplinką, surinkę  nulaužtas  šakas, šiukšles, apgrėbę  lapus  apie  kapelius, padėjome gėles, uždegėme  žvakutes, pasidžiaugėme, kad  mūsų  rūpestis  ir  geri  darbai  nelieka  be  pėdsakų, jie  skatina  ir  pritraukia  tęsti  gerus  tvarkymo  darbus. Prisiminta  kapinių  istorija,  perskaitytos  eilės  apie  senkapius.

Paskutinė  aplankyta  vieta – tarybinių  karo  belaisvių  palaidojimo  vieta  ant   buvusio Karalbarzdžio. Prisiminta  , jog  čia    guli  22 560  įvairių  tautybių  žmonių, netekusių  galimybės  gyventi, palaikai. Aptvarkyta  aplinka, surinktos  šiukšlės, uždegtos  žvakutės, paskaitytos  eilės , skirtos  nežinomo  kario  atminimui.  Visų  jų  atminimas pagerbtas  tylos  minute . Kapaviečių  tvarkymas  truko  4  val. Dalyvavo  30 lieporiečių, , įskaitant asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“ narius, vykome 6 automobiliais.  Misijos  dalyviai  buvo aprūpinti reikalingomis  darbo priemonėmis, įrankiais, smulkiomis  ritualinėmis kapų  prekėmis.  Iniciatyvą padėjo  įgyvendinti  10  savanorių, tame tarpe 6 lengvųjų automobilių  vairuotojai, kurie  įsijungė  į  pasirengimo  darbus: darbo priemonių  ir  prekių  paieška, pirkimas, parsivežimas, išdalinimas  misijos  dalyviams, misijos  maršruto sudarymas, dalyvių  instruktavimas, ekipažų  suformavimas, įrankių  surinkimas, pristatymas .

Vėlų  rudenį miršta  gėlės, medžiai. Gamta  pasirengia, kad, žiemą  ją  pergyvenusi,  vėl  atgimtų. Žmonės   panašūs  į  gamtą – gimsta, užauga, pasensta  ir  miršta, todėl  prasminga,  kad  Vėlinės  minimos vėlų   rudenį. Tvarkydami  kapus, puošdami  gėlėmis  ir  degdami  žvakes, mes  dar  kartą  pabuvojame  su  čia  palaidotais, uždegame  laiko  vėjų  neužpučiamą  pagarbos   bei   atminimo  žvakutę  savo  sielose. Keliaudami  atminties  taku, lankydami   kapus  apmąstome  savo  trapumą, susimąstome  apie  žemiškojo  gyvenimo  laikinumą.

Poveiklė „Atmintinų  palaidojimo  vietų  tvarkymas“ buvo organizuota vykdant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Lieporių  bendruomenės  sutelktumas  sprendžiant  socialinius  ir  viešuosius   poreikius“ (veikla: „Misija  -Pilietis“, poveiklė: „Atmintinų  palaidojimo  vietų  tvarkymas“).

Asociacijos „Lieporių bendruomenės centras“

pirmininkė Elvyra Užkuraitienė