Pereiti į pagrindinį turinį

  • Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

2018 m. gegužės 21 d.

 

         Siunčiu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojo, laikinai vykdančio Komisijos pirmininko funkcijas, Jono Makausko 2018-03-13 raštą Nr. R2-(Š)-655 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“ prašymo nagrinėjimo“.

          Kiek mums yra žinoma, Vilniaus miesto šilumos vartotojus laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2014 metų neteisėtai 24,30 mln. Eur nuskriaudė ne Vilniaus miesto savivaldybė, ne savivaldybės taryba, ne akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, o uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“.

         Todėl asociacija 1-uoju paklausimu ir prašė Komisijos paaiškinti, kaip būtent uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ sugrąžino šilumos vartotojams 24,30 mln. Eur, kuriuos nepagrįstai buvo įtraukusi į sąnaudas 2012 – 2014 metų laikotarpiu.

      Bet Komisija 2018-03-13 rašte Nr. R2-(Š)-655 tiesaus atsakymo į šį paklausimą nepateikė.

          Komisija 2018-03-13 rašte paaiškino, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016-10-26 sprendimu Nr. 1-692, atsižvelgdama į Komisijos 2016-10-07 pažymoje Nr. O5-248 pateiktą siūlymą, 12 mėnesių laikotarpio (matomai 2017 m. laikotarpio) nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų ir investicijų grąžos metinio 11 236 100 Eur dydžio suma, atitinkančia 0,48 ct/kWh, sumažino vartotojams šilumos kainą.

         Komisija taip pat paaiškino, jog Vilniaus miesto savivaldybė turėtų imtis veiksmingų priemonių, siekiant, jog būtų užtikrinti vartotojų teisėti interesai ir šilumos vartotojams būtų grąžinta likusi negrąžinta uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2012-2014 metais gautų pajamų suma.

         Tačiau Komisija 2018-03-13 rašte nieko nepaaiškino apie tai, kaip nutiko, kad šilumos vartotojų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ permokėtus 24,30 mln. Eur grąžinti jiems turi ne uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, o savivaldybei priklausanti akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, t. y. ne 24,30 mln. Eur neteisėtai susižėrę verslininkai, o visi Vilniaus miesto savivaldybės gyventojai, įskaitant, pirmiausia, tuos savivaldybės gyventojus, kuriuos uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ nuskriaudė tais pačiais 24,30 mln. Eur.

          Komisija, skaitydama asociacijos 2018-02-09 rašto Nr. 05 V 1-ąjį paklausimą, matomai suprato, kad asociacijai, kaip ir Vilniaus miesto šilumos vartotojams, svarbu tik tai, kad šilumos vartotojams būtų sugrąžinti 24,30 mln. Eur, ir visiškai nesvarbu, ar tuos pinigus jiems sugrąžins uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, ar Vilniaus miesto savivaldybė, panaudodama tam tų pačių šilumos vartotojų sumokėtus savivaldybei mokesčius.

        Gal sąžiningiau būtų buvę, jei Komisija būtų tiesiog paaiškinusi, jog uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ dar ne tik negrąžino, bet ir neaišku, ar kada nors grąžins šilumos vartotojams tuos 24,30 mln. Eur, kuriais nepagrįstai (uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ permokant už biokurą, perkamą iš savų įmonių, ir pan.) buvo padidinta šilumos kaina.

       Na, nebent „Vilniaus energija“ pati panorėtų tai padaryti, tačiau, kad taip apsukrūs verslininkai pasielgtų, tikimybė nėra didelė.

           Kad privatus šilumos ūkio valdytojas galėtų eilę metų nekontroliuojamas savivaliauti ir šilumos vartotojams priklausančius milijonus saugiai išsivežti į užsienius, taip, matyt, yra parengta sutartis, kurią Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė su uždarąja akcine bendrove „Vilniaus energija“ ar jos skėtine verslo organizacija „Dalkia“.

          Kas tai – atsitiktinė klaida, elementariausių teisės, ekonomikos ir verslo žinių stoka ar Vilnių valdžiusių politinių jėgų nedoras susitarimas su vadinamaisiais investuotojais išnuomoti jiems keliolikai metų miesto šilumos ūkį kartu su visais įrengimais ir vartotojais, kaip savivaldybei priklausančiais baudžiauninkais?

        Tai ne mūsų, ne Šiaulių miesto šilumos ūkis, bet mes negalime palikti likimo valiai vilniečių, kurie tokiomis įspūdingomis sumomis kasmet finansuoja jų šilumos ūkį neskaidriai valdančius ir pasakiškai iš to turtėjančius privačius investuotojus, o tuo pačiu, matomai, ir jų globėjus valstybės institucijose, Vilniaus miesto savivaldybėje.

         Šiauliuose, kur šilumos ūkyje, kitose viešųjų paslaugų teikimo srityse savigyną jau aštunti metai aktyviai studijuoja miesto visuomenininkai, sunku net įsivaizduoti, kad šilumos gamintojai ar kitų viešųjų paslaugų teikėjai galėtų primetinėti tokias sąlygas savivaldybei ir jos gyventojams.

        Ar sveikoje valstybėje galėtų nutikti taip, kad savivaldybė (valstybės atstovė, patikėtinė) privačiam ūkio subjektui, pavadintam investuotoju, taip neatsakingai išnuomotų viešąsias paslaugas teikiantį miesto šilumos ūkį kartu su visais šilumos vartotojais, leistų nekontroliuojamai elgtis, o po to pati dengtų vadinamojo investuotojo padarytus vartotojams milijoninius nuostolius ir laikytų tai normalia verslo, savivaldybės ir valstybės valdymo praktika?

          Mes nepavydime, kad verslininkai uždirba didelius pinigus, netgi labai didelius pinigus, bet mums apmaudu dėl kolegų vilniečių, kurių tarpe tiek daug iškilių rašytojų, menininkų, filosofų, ekonomistų, finansininkų, energetikų, politikų ...

           Tačiau, mielieji, reikia pradėti gintis ir patiems. Juk Vilniuje tiek daug universitetų, tiek daug išsimokslinusių, šviesių, pilietiškų, tautą sugebančių pažadinti, pakelti, save, savo kaimynus ir visus paprastus vilniečius galinčių apginti žmonių ...

 

           Komisija 2018-03-13 rašte nieko nerašo apie tai, ar yra areštuotas koks nors uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ turtas, kuris garantuotų, jog, teismui ar arbitražui priėmus Vilniaus miesto savivaldybei ir vartotojams palankų sprendimą, bus iš ko padengti šilumos vartotojams padarytą 24,30 mln. Eur žalą.

       Komisija taip pat nieko nerašo ir apie tai, ar uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, pasitraukusi iš Vilniaus miesto šilumos ūkio, disponuoja kokiu nors turtu ir lėšomis, kurie užtikrintų, jog 24,30 mln. Eur žala šilumos vartotojams ir Vilniaus miesto savivaldybei bus atlyginta.

            Kad nebūtų taip, kaip visada būna Vyriausybei pasirašius sutartis su galingais užsienio investuotojais – kai reikia skaičiuoti iš Lietuvos išvežamus milijardus, tai investuotojai stiprūs, įtakingi ir negailestingi, kai reikia dengti Lietuvai padarytą žalą, paaiškėja, kad tie patys investuotojai visiškai neįgalūs, jokio nuosavo turto neturi ir niekada neturėjo.

       Komisija nieko nerašo ir apie tai, kokiame teisme ar arbitraže Vilniaus miesto savivaldybė bylinėjasi su uždarąja akcine bendrove „Vilniaus energija“ dėl šilumos vartotojams padarytos 24,30 mln. Eur žalos atlyginimo.

           Viešai skelbta, kad du Lietuvos Respublikos ūkio subjektai – akcinė bendrovė Vilniaus šilumos tinklai ir uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ – dėl vartotojams padarytos 18 mln. Eur žalos (dalies 24,30 mln. Eur žalos) bylinėjasi ne Lietuvos teismuose, o Stokholmo arbitraže.

          Vilniaus miesto šilumos ūkį išnuomavusiems politikams, matyt, buvo labai aktualu, kad bylinėjimasis su privačiu šilumos ūkio nuomininku vyktų ne Lietuvoje ir ne lietuvių kalba, kad viskas vyktų už jūrų marių, t. y. kaip galima toliau nuo savivaldybės gyventojų.

 

          Asociacija 2-uoju paklausimu prašė Komisijos paaiškinti, kas buvo atsakingas už tai, kad uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ 2012 – 2014 metų laikotarpiu buvo sudarytos galimybės nepagrįstai į sąnaudas įtraukti 24,30 mln. Eur, kurie buvo įskaičiuoti į šilumos kainą vartotojams.

         Komisija 2018-03-13 rašte Nr. R2-(Š)-655 tiesaus atsakymo į šį paklausimą taip pat nepateikė.

       Komisija 2018-03-13 rašte paaiškino, jog atsakinga už tai yra ... Šilumos kainų nustatymo metodika ir uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, kuri 2012 - 2014 metais Komisijai teikė tikrovės neatitinkančią, melagingą informaciją, ir tai suponavo prielaidas taikyti vartotojams neteisingą šilumos kainą.

        Komisija, kaip suprantame skaitydami jos 2018-03-13 atsakymą, tuo laikotarpiu nei žinojo, nei privalėjo žinoti, nei buvo atsakinga už tai, kad uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ jai teikė tikrovės neatitinkančią, melagingą informaciją, suponavusią prielaidas taikyti vartotojams neteisingą šilumos kainą.

          Linksma, bet kartu ir liūdna dėl tokio Komisijos požiūrio į jos atsakomybę ir jai pavestų pareigų atlikimą. O gal tai ir įstatymų leidėjų toks pat požiūris į Komisijos atsakomybę ir jai pavestų pareigų atlikimą?

        Gal reikėtų, kad tokia svarbi institucija, kaip Komisija, būtų kažkam pavaldi, pavyzdžiui, toms institucijoms, kurioms vadovauja rinkėjų pasitikėjimą gavę ir prieš rinkėjus atskaitingi politikai?

        Tiesa, Komisijos pavaldumas ir atskaitomybė, pavyzdžiui, Energetikos ministerijai, viešai pristatomi kaip didelė blogybė, kaip priklausymas nuo politikų, bet Komisijos nepavaldumas niekam, netgi tautos išrinktiems politikams, o tik sau pačiai, mūsų nuomone, yra daug didesnė, nepalyginamai didesnė blogybė.

        Gal reikėtų, kad tokia svarbi institucija, kaip Komisija, kažkam turėtų už savo darbą atsiskaityti, prieš kažką turėtų būti atsakinga, kad kažkas ją kontroliuotų?

          Niekas, kaip suprantame iš Komisijos 2018-03-13 atsakymo, nei iš Komisijos vadovų, nei iš Komisijos specialistų nebuvo atsakingas už tai, kad uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ buvo sudarytos galimybės nepagrįstai į sąnaudas įtraukti 24,30 mln. Eur, kurie buvo įskaičiuoti į šilumos kainą vartotojams!

        Niekas apskritai nebuvo atsakingas už tai, kad uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ buvo sudarytos galimybės nepagrįstai į sąnaudas įtraukti 24,30 mln. Eur, kurie buvo įskaičiuoti į šilumos kainą vartotojams!

      Tokių ir panašių atvejų, kiek tenka girdėti, tiek Vilniuje, tiek visoje Lietuvoje yra dešimtys, šimtai, tūkstančiai ... Ir jie lieka netirti, neištirti, neįvertinti, nebaudžiami, kartojasi, gausėja geometrine progresija!

        Valstybės ir savivaldybių turto apsaugos, atsakomybės už ekonominius ir finansinius nusikaltimus srityse niekas pas mus į gerąją pusę nepasikeitė ir nesikeičia nuo pat 1992 metų, kada buvo pradėta steigti ir išvaginėti komercinius bankus ...

           Kaip gali žengti į priekį, vystytis ir turtėti valstybė, jei jos didieji pinigai suktais keliais atitenka gudriausiems, apsukriausiems ir korumpuočiausiems?

Kaip gali Lietuvoje gyventi, jaustis turtingi, užtikrinti ir laimingi gyventojai, jei valstybė tėra tik priemonė, tik mechanizmas pinigams iš mokesčių mokėtojų surinkti ir juos paskirstyti gudriausių, apsukriausių ir korumpuočiausių piliečių bei jų verslo partnerių iš užsienio naudai?

      Kaip gali išgyventi valstybė, jei Tėvynės meilės ir pasiaukojimo Tėvynei prasmė naudojama tik kaip širma šalyje klestintiems stambiesiems korupciniams bei kitiems ekonominiams nusikaltimams pridengti?

            O žmonių nerūpestingumui, patiklumui ir abejingumui ribų vis nėra ir nėra ...

 

          Asociacija 4-uoju paklausimu prašė Komisijos pateikti Komisijos 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. O3-277 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo“ kopiją, nes internete šio dokumento rasti nepavyko.

        Komisija 2018-03-13 rašte Nr. R2-(Š)-655, atsakydama į asociacijos prašymą, paaiškino, jog uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo 2016-09-14 akte Nr. S3-1 yra konfidencialios informacijos, todėl Komisija, negalėdama pažeisti teisės aktuose nustatytų imperatyvų, susijusių su draudimu tretiesiems asmenims teikti informaciją, kuriai jos savininkų yra suteiktas konfidencialios informacijos statusas, šio patikrinimo akto asociacijai pateikti negali.

          Komisijos pateiktas išsamus paaiškinimas yra teisingas ir suprantamas, bet ... asociacija Komisijos prašė pateikti ne uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo 2016-09-14 akto Nr. S3-1, o Komisijos 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. O3-277 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo“ kopiją.

 

       Vilniaus šilumos vartotojams 24,30 mln. Eur žalos padarymo atvejis atskleidžia, jog Komisija visiškai neatsakinga nei už savo veiksmus, nei už savo neveikimą – žalą vartotojams atlygins savivaldybė, o Komisija ir toliau galės lygiai taip pat aplaidžiai ar tariamai aplaidžiai dirbti savo darbą, kuris, pirmiausia, nebus naudingas šilumos vartotojams.

        Beje, kad Komisija gali būti tik ribotai atsakinga tiek už savo veiksmus, tiek už savo neveikimą, patvirtina ir Komisijos nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-11-07 nutarimu Nr. 1747 (2014-10-22 nutarimo Nr. 1172 redakcija), 4 punktas: Komisija yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo.

    Lietuvos valstybės biudžeto pinigais finansuojamas, valstybei nepavaldus ir jos nekontroliuojamas, už savo veiksmus ir neveikimą prieš nieką neatsakingas, ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo!

          Ir tokio keisto viešojo juridinio asmens nekontroliuojamai globai bei priežiūrai be jokių išlygų valstybė perduoda šilumos, kitus energijos vartotojus!

        Galima suprasti, kad už savo veiksmus prieš vartotojus, Vilniaus miesto savivaldybę ir valstybę ribotai atsako ne tik Komisija, kaip viešasis juridinis asmuo, bet ir Komisijos vadovai bei atsakingi darbuotojai.

          Argi sveikoje valstybėje milijonų vertus santykius tarp savivaldybių, privataus verslo ir vartotojų gali prižiūrėti ir kontroliuoti institucija, kurios pačios niekas neprižiūri ir nekontroliuoja ir kuri už savo veiksmus ar neveikimą už nieką ir prieš nieką neatsako?

        Vilniaus miesto savivaldybė išnuomavo šilumos ūkį su visais vartotojais (vartotojų niekas net neklausė) privačiam investuotojui ir jai jau neberūpi, kaip privatus investuotojas elgsis su vartotojais, t. y. su savivaldybės gyventojais.

            Tuo, atseit, tegul rūpinasi Komisija. O Komisija nesirūpina. Kas tada turi rūpintis?

            Privatus investuotojas į šilumos vartotojus žiūri ir visada žiūrės kaip vilkas į ėriukus.               Bet tai ne ėriukai, tai Vilniaus miesto savivaldybės gyventojai ir Lietuvos Respublikos piliečiai! Kur šiuo atveju valstybė, valstybės valdymo institucijos, vilniečių rinkti politikai?

Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1-ajame punkte numatyta, jog vienas iš įstatymo tikslų yra mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams.

          Komisijos nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės 2002-11-07 nutarimu Nr. 1747 (2014-10-22 nutarimo Nr. 1172 redakcija), sako, kad Komisija buvo atsakinga už tai, kad ir vilniečiams 2012 - 2014 metais mažiausiomis sąnaudomis (mažiausiomis kainomis) turėjo būti užtikrintas patikimas ir kokybiškas šilumos tiekimas.

        Bet Komisija neužtikrino ir ji už tai prieš nieką neatsako, nes už tai atsako Vilniaus miesto savivaldybė, kuri, aklai (taip liepia įstatymai) pasitikėjusi Komisija, už tai pati turi vartotojams ne ginčo tvarka atiduoti jiems priklausančius 24,30 mln. Eur.

         Įdomu, ką apie tai, kaip Komisija atliko savo darbą 2012, 2013 ir 2014 metais, atlikto Komisijos veiklos audito ataskaitose rašė Valstybės kontrolė?

        Valstybės kontrolieriai, tikriausiai, tikrino visą Komisijos 2012, 2013 ir 2014 metų veiklą, išskyrus tai, kaip Komisija mažiausiomis sąnaudomis (mažiausiomis kainomis) tais metais užtikrino patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams.

         Tikriausiai, kaip priimta tikrinant niekam nepavaldžias, tačiau labai atsakingus valstybės įpareigojimus vykdančias institucijas, valstybės kontrolieriai savo patikrinimo aktuose parašė, kad Komisija ir 2012 metais, ir 2013 metais, ir 2014 metais veiklą vykdė, t. y. savo darbą atliko, labai gerai.

           Ko verti šiandieną Valstybės kontrolės atliekami simboliniai patikrinimai?

        Tai, tikriausiai, nėra pirmasis ir vienintelis kartas, kai Komisija aplaidžiai atliko savo darbą, laiku nepastebėjusi, kaip privatūs šilumos tiekėjai skriaudžia vartotojus, jiems nepagrįstai didindami šilumos kainas, ir taip kasmet uždirba milijonus eurų viršpelnio?

 

         Asociacija 3-uoju paklausimu prašė Komisijos paaiškinti, ar kas nors paskatino Komisiją atlikti uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, jog uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ 2012 – 2014 metų laikotarpiu nepagrįstai į sąnaudas įtraukė 24,30 mln. Eur, kurie buvo įskaičiuoti į šilumos kainą vartotojams.

        Komisija 2018-03-13 rašte Nr. R2-(Š)-655, atsakydama į asociacijos prašymą, paaiškino, jog ji, siekdama įsitikinti sąnaudų pagrįstumu bei būtinumu, teisingu sąnaudų paskirstymu tarp reguliuojamos šilumos tiekimo veiklos bei kitų vykdomų komercinių veiklų, atliko uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ reguliuojamos veiklos planinį patikrinimą.

       Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 punkte numatyta, jog Komisija nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą (7 papunktis), kontroliuoja, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai (4 papunktis).

         Šiuo atveju Komisija, prieš nustatydama uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos dedamąsias naujam trijų metų laikotarpiui, atliko bendrovės reguliuojamos veiklos planinį patikrinimą, kad galėtų įvertinti bendrovės teikiamų paslaugų sąnaudas.

           Atlikus patikrinimą Komisija 2016-09-14 akte Nr. S3-1 konstatavo, jog uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ 2012 - 2014 metais Komisijai teikė tikrovės neatitinkančią, melagingą informaciją, ir tai suponavo prielaidas taikyti vartotojams neteisingą, 24,30 mln. Eur nepagrįstai padidintą, šilumos kainą.

           Tačiau Komisija 2018-03-13 rašte Nr. R2-(Š)-655 asociacijai nepaaiškino, kas neleido Komisijai 2012, 2013 ir 2014 metais vykdyti Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 punkto 4 papunkčio reikalavimo ir kontroliuoti, kaip uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ perka biokurą, gamtines dujas, ar pagrįstas sąnaudas įtraukia į šilumos kainą vartotojams.

            Matomai, tiek 2012 metais, tiek 2013 metais, tiek 2014 metais Komisija per mažai tuo domėjosi ir praregėjo tik tada, kai Vilniaus miesto šilumos vartotojai neteko 24,30 mln. Eur, kurie jau buvo tapę uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ nuosavybe ir gulėjo saugioje, vartotojams jau nebepasiekiamoje vietoje.

 

        Atlikdama uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ planinį patikrinimą, Komisija bendrovės 2015 metų spalį paprašė per 5 dienas pateikti tyrimui reikalingus duomenis, t. y. duomenis apie 2012 – 2014 metų šilumos gamybos sąnaudas.

             Uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ per 5 dienas nespėjo pateikti Komisijai prašytų duomenų, nes medžiagos apimtis buvo pakankamai didelė, o duotas laiko tarpas pateikimui buvo, palyginus, labai mažas.

       Komisija už pavėluotą duomenų pateikimą uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ skyrė 600 tūkst. Eur baudą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nusprendęs, kad Komisija per griežtai nubaudė privatų šilumos tiekėją už pavėluotą dokumentų pateikimą, baudą sumažino iki 188,9 tūkst. Eur.

        Komisija, keistai nepastebėjusi, kad uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ ir 2012, ir 2013, ir 2014 metais šilumos vartotojus apskaičiuoja milijonais eurų, nutarė būti negailestinga ir nubausti verslininkus 600 tūkst. Eur bauda už ... pavėluotą dokumentų pateikimą.

       Taip Komisija, atseit, įrodė, kad ji nemyli uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“, jai yra labai reikli ir griežta.

       Tiesa, Komisija už tai, kad vartotojus nuskriaudė 24,3 mln. Eur, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ skyrė 1,30 mln. Eur baudą, kuri verslininkų viršpelnį nuo 24,30 mln. Eur sumažino iki 23,00 mln. Eur.

       Jeigu įvertinsime, kad uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ už dokumentų Komisijai pavėluotą pateikimą turės sumokėti dar ir 188,9 tūkst. Eur baudą, kurią jai sumokėti jau prieteisė Vilniaus apygardos administracinis teismas, verslininkų viršpelnis nuo 23,00 mln. Eur sumenks net iki ... 22,811 mln. Eur. Argi tai dideli pinigai rimtiems investuotojams iš Prancūzijos?

         Už nepateisinamą nerūpestingumą prižiūrint kaip uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ 2012 – 2014 metų laikotarpiu per brangiai tiekė šilumą vilniečiams Komisija nei sau, nei savo atsakingiems darbuotojams baudų neskyrė ...

 

        Komisijai 2010 – 2015 metais vadovavo Diana Korsakaitė, kuri savo parodymuose Vašingtono tarptautinio investicinių ginčų arbitražui teigė, jog jai, dirbant Komisijos pirmininke, LR Prezidentūra darė politinį spaudimą nesąžiningai manipuliuoti uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ nustatytais šildymo tarifais ir nacionalizuoti uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ sutaupytas lėšas.

          Remiantis ta informacija, kuri buvo viešai skelbiama, sunku pasakyti - LR Prezidentūra politiškai spaudė Komisiją, kad ši leistų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ nepagrįstai padidinti šilumos kainas vartotojams ar kad neleistų.

         Panašu, jog Prezidentūra politiškai spaudė Komisiją neleisti uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ nepagrįstai padidinti šilumos kainų vartotojams, bet kad tai būtų patvirtinta, reikia palaukti tikslesnės ir išsamesnės informacijos.

        Iš Dianos Korsakaitės parodymų, kiek apie juos viešai buvo skelbta, panašu, kad Komisijai tuo laikotarpiu jau buvo žinoma apie uždarąją akcinę bendrovę „Vilniaus energija“ ir vilniečiams taikomus nesąžiningus šildymo tarifus.

           Keistoka atrodo Komisijos pirmininkės, kol ji dar ėjo pareigas, baimė, kad politiškai motyvuoto tyrimo prieš ją nepradėtų Prokuratūra arba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Komisija vadinamąjį planinį uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ reguliuojamos veiklos patikrinimą pradėjo tik po to, kai iš pareigų 2015 metais pasitraukė jos pirmininkė Diana Korsakaitė.

      Kol nėra tikslesnės informacijos iš Vašingtono arbitražo, sunku pasakyti, ar LR Prezidentūra politiškai spaudė Komisiją nacionalizuoti būtent tuos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ sutaupytus 24,30 mln. Eur, kurie minimi Komisijos atlikto uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo 2016-09-14 akte Nr. S3-1.

            Jeigu Komisija buvo politiškai spaudžiama leisti uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ nepagrįstai padidinti šilumos kainas vartotojams 24,30 mln. Eur, kodėl Komisija ar Komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė pačios iškart nesikreipė į Prokuratūrą ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą?

        Kaip suprantame iš viešai skelbtos informacijos, Komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė Vašingtono tarptautiniame investicinių ginčų arbitraže davė parodymus ne savo įstaigos, kuriai penkerius metus pati vadovavo, o uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ naudai ...

 

           Komisijos ir asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“ santykiai visada buvo ir šiuo metu yra geri, šalys bendradarbiauja, Komisija konsultuoja asociaciją įvairiais šilumos ūkio klausimais.

         Asociacijos nuomone, tokia institucija, kaip Komisija, yra reikalinga, jai vadovauja ir joje dirba pakankamai kvalifikuoti specialistai.

           Bet, nepaisant to, asociacija yra įsitikinusi, jog už vilniečiams padarytą 24,30 mln. Eur žalą atsakinga, pirmiausia, yra Komisija, kuri, geriausiu atveju, aplaidžiai atliko savo darbą, nepateisino jai suteikto pasitikėjimo. Tai viena.

        Antra, asociacijos nuomone, rinkos santykių tarp šilumos vartotojų ir privačių ūkio subjektų, kurie aptarnauja ar ketina aptarnauti šilumos vartotojus, kontroliuoti negali jokia institucija, kuri už savo veiksmus ir neveikimą prieš nieką nėra atsakinga, kuri nėra pavaldi valstybės institucijoms, vadovaujamoms ar kontroliuojamoms rinkėjų pasitikėjimą gavusių ir jiems atskaitingų asmenų, kuri, nepakankamai aišku, kam atstovauja ir kieno interesus realiai gina.

      Komisija, susidaro tokia nuomonė, negina nei vartotojų, nei valstybės interesų, neįgyvendina vartotojų nei tikslų, nei lūkesčių. Lygiai tas pats pasakytina ir apie Konkurencijos tarybą.

        Trečia, negali būti pasiturintys nei gyventojai, nei valstybė, jeigu privatus ūkio subjektas, aptarnaujantis viešųjų paslaugų vartotojus, gali net trejetą metų neteisėtai pelnytis vartotojų sąskaita, susižerti net 24,30 mln. Eur, o jį kontroliuoti privalančios valstybės institucijos nieko nepastebi, nieko nemato, už nieką neatsako ir tik po laiko, kai pinigai jau saugiai išvežti, pradeda gaudyti vėjus laukuose.

             24,30 mln. Eur – tai didelė ar maža pinigų suma?

            Niujorkui, Pekinui ar Berlynui tai gal ir nebūtų labai didelė pinigų suma. Bet tegul kas nors pabando iš JAV, Kinijos ar Vokietijos biudžeto tokią sumą pasiglemžti ar kitaip pasisavinti, tada tiksliau ir visam gyvenimui sužinos ar tai didelė pinigų suma.

          Vilniaus miesto savivaldybės, beje, kaip ir Lietuvos, mastais tai nėra didesnio dėmesio verta pinigų suma. Nesvarbu, ar tai būtų 24,30 mln. Eur, ar tai būtų 243 mln. Eur, ar tai būtų 2,43 mlrd. Eur – niekas už nieką neatsakys, niekas nieko neieškos, kažkas tuos pinigus pasidalins, valstybė paims eilinę užsienio paskolą ir viskas bus tyliai sutvarkyta.

          Nei savivaldybių, nei valstybės laivas nuo tokių smulkmenų net nesusvyruoja, už tai atsakingiems darbuotojams nei nuostolius dengti reikia, nei baudžiamosios bylos keliamos, net nuobaudos neskiriamos. Sausi išlieka ir merai, ir ministrai, ir premjerai. Apkaltos, kai iškyla būtinybė, jiems rengiamos tik už, palyginus, centus ir kitas smulkmenas. Tiesiog valstybė plukdoma nustatytu kursu.

           Ką galima būtų, kad ir socialinėje, švietimo ar sveikatos apsaugos srityse nuveikti su 24,30 mln. Eur? Apie tai pas mus niekas neturi net laiko kada pagalvoti – juk ir taip viskas atrodo per daug gerai, o žmonės tuo patenkinti, džiaugiasi, negina nei savo teisių, nei teisėtų interesų.

           Žmonės ir toliau demoralizuojami – kam sąžiningai dirbti, mokėti valstybei mokesčius, aukotis dėl miesto ir valstybės gerovės, jei galima susitarti su miestą ir valstybę valdančiais politikais ir nesunkiai gauti iš jų 24,30 mln. Eur gyventojams ir valstybei priklausančių pinigų ... Sąžiningai dirbdamas tiek neuždirbsi nei per dešimtį, nei per šimtą metų.

          Taip niekam nieko negailint, atiduodant ir dėl to nepergyvenant, auga ir Vilniaus miesto savivaldybės skola, ir Lietuvos užsienio skola, o ekonominė valstybės situacija, švelniausiai sakant, niekaip negerėja ir negerėja.

        Aišku viena – valstybei, kuriai nereikia 24,30 mln. Eur, nebereikia arba greitu laiku visiškai nebereikės nei savo įmonių, nei miškų, nei žemės, nei žemės gelmių turtų, nei gyventojų, nei suvereniteto, nei nepriklausomybės.

         Paskutinį žodį tokios valstybės liūdnoje likimo istorijoje tars augantys, stiprėjantys ir rankas jau trinantys kaimynai, Tarptautinis bankroto administratorius ...

 

            PRIDEDAMA:

         1. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojo, laikinai vykdančio Komisijos pirmininko funkcijas, Jono Makausko 2018-03-13 raštas Nr. R2-(Š)-655 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“ prašymo nagrinėjimo“ (3 lapai).

         2. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkei Ingai Žilienei skirtas Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“ 2018 m. vasario 9 d. raštas Nr. 05 V „Dėl Komisijos 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. O3-277 ir nepagrįstų „Vilniaus energijos“ 24,30 mln. Eur sąnaudų“ (3 lapai).

         3. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkės Ingos Žilienės 2018-01-17 raštas Nr. R2-(VTGI)-189 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“ prašymo nagrinėjimo“ (4 lapai).

 

Parašykite komentarą

CAPTCHA