2018 m. liepos 30 d.
Siunčiu LR susisiekimo ministerijos l. e. Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktoriaus pareigas Vladislav Kondratovič 2018-01-11 raštą Nr. 2-155 „Dėl LR įstatymų, kitų teisės aktų, skatinančių gyventojus daugiau naudotis ne lengvaisiais automobiliais, o aplinką mažiau teršiančiais maršrutiniais autobusais, t. y. viešuoju transportu“.
Ministerijos rašte rašoma, jog Transporto lengvatų įstatymo antrajame skirsnyje nurodyti asmenys naudodamiesi viešuoju transportu turi teisę važiuoti nemokamai, turi teisę įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida, turi teisę į transporto išlaidų kompensavimą, o tokios priemonės skatina rinktis pigesnį būdą keliauti viešuoju transportu.
Tačiau Ministerija nepastebi, jog Transporto lengvatų įstatymo antrajame skirsnyje nurodyti asmenys nėra ta gyventojų grupė, kuri, negavusi nuolaidų, persėstų į lengvuosius automobilius ir nebesinaudotų viešuoju transportu arba juo naudotųsi ženkliai mažiau.
Ministerija nieko nepasako apie tai, jog, siekiant, kad gyventojai daugiau naudotųsi viešuoju transportu ir mažiau naudotųsi lengvaisiais automobiliais, reikėtų ženkliai mažinti viešojo transporto, ypač tarpmiestinio, bilietų kainas visiems gyventojams, įskaitant tuos gyventojus, kurie dirba ir neprašo valstybės lengvatų.
Jeigu suprantama, jog valstybėje per skurdžiai, kad susimokėtų už viešąjį transportą, gyvena pensininkai, neįgalieji, kiti Transporto lengvatų įstatymo antrajame skirsnyje minimi asmenys, tai reikėtų suprasti ir tai, jog lygiai taip pat per skurdžiai gyvena ir didžioji dalis kitų asmenų, neminimų Transporto lengvatų įstatymo antrajame skirsnyje.
Ministerijos rašte rašoma, jog pačios savivaldybės gali inicijuoti ir įgyvendinti reikšmingus pokyčius, skatinančius gyventojus naudotis viešuoju transportu, pvz., Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl 1-4 klasių moksleivių 10 Eur vertės metinio viešojo transporto bilieto.
Sveikintina, kad savivaldybės skatina moksleivius, neįgaliuosius, pensininkus, kitas socialines grupes dažniau naudotis viešuoju transportu, tačiau šiuo atveju kažkodėl nutylima, kad, rasdamos lėšų biudžetuose vienų socialinių grupių skatinimui naudotis viešuoju transportu, tos pačios savivaldybės, tuo pat metu kelia viešojo transporto bilietų kainas dirbantiems, vaikus auginantiems ir dar neemigruojantiems tų pačių savivaldybių gyventojams.
Gudrybė paprasta – skriaudžiami darbingo amžiaus gyventojai tam, kad politikai ne savo, o darbingo amžiaus gyventojų pinigais pamalonintų, pavyzdžiui, senjorus.
Senjorai – euforijoje. Kokie geri politikai – juos, senjorus, supranta, vertina ir taip dosniai pamalonina. Ir retas senjoras bent kiek kritiškiau pagalvoja – už jų abejotiną džiaugsmą apmoka, netgi keleriopai apmoka darbingo amžiaus jų vaikai ir anūkai, kurie, nebeapsikentę dėl tokio senelių džiaugsmo, spjauna į viską ir emigruoja. Tuomet senjorai lieja ašaras ir keikia valdžią ...
Tokia situacija ir Šiauliuose. Miesto meras, kiti savivaldybės politikai iš pradžių sako, kad pinigų miesto autobusų parkui užtenka ir pamalonina 75-ių, o vėliau ir 70-ies sulaukusius senjorus nemokamu važiavimu miesto maršrutiniais autobusais.
Vėliau apsižiūri, kad trūksta pinigų miesto autobusų parko veiklai, vairuotojų atlyginimams, naujesnių autobusų įsigijimui, ir kelia važiavimo miesto autobusais kainas nesenjorams – dirbantiems ir dar 70-ies nesulaukusiems savivaldybės gyventojams.
Pabandai su senjorais ta tema padiskutuoti, atverti jiems akis, o jie net į kalbas nesileidžia – meras geras, nemokamai vežioja, visos šventės, visi koncertai mieste senjorams nieko nekainuoja. Tarsi tiems patiems senjorams be nemokamo pasivažinėjimo ir nebrangaus turinio nemokamų kultūrinių renginių daugiau nieko nereikėtų ...
Niekas nesikeis, bent jau Šiauliuose, kol senjorai vieną gražią dieną pirmieji nepasakys – nereikia mums apgaulingų dovanų, lengvatų ir kitokios išmaldos, tuo labiau išmaldos mūsų vaikų ir anūkų sąskaita. Duokite mums oresnes pensijas, o mūsų vaikams ir anūkams – galimybes gyventi, dirbti ir išgyventi Lietuvoje. Gal tada, kada senjorai ims taip galvoti, ims daug kas stabilizuotis, keistis į gerąją pusę ...
Ministerijos rašte rašoma, jog Susisiekimo ministerija, skatindama ekologiško ir darnaus susisiekimo būdus, sudarė sąlygas didžiosioms Lietuvos savivaldybėms (turinčioms daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų arba kurorto statusą) parengti ir įgyvendinti Darnaus judumo mieste planus, kuriuose numatytos priemonės leis efektyviau panaudoti esamą susisiekimo infrastruktūrą ir paskatins labiau naudotis alternatyviais susisiekimo būdais: viešuoju transportu, dviračiais ir pėsčiomis.
Darnaus judumo planuose numatytos realios priemonės, kurios iš tiesų paskatins gyventojus daugiau važinėti dviračiais, dažniau vaikščioti pėsčiomis – tai tam įrengta infrastruktūra, patrauklesnė, malonesnė aplinka.
Tačiau Darnaus judumo planuose nekalbama apie vis didėjančias miesto viešųjų transporto paslaugų kainas, apie tai, kad šias paslaugas mažesniuose miestuose ir miesteliuose savivaldybėms apsimoka teikti netgi nemokamai, kaip tai jau daroma kaimyninėse Baltijos šalyse.
Darnaus judumo planuose nekalbama ir apie stambiuosius prekybos centrus. Atvykstančių į prekybos centrus ir iš jų išvykstančių automobilių srautai ir toliau terš aplinką, sąlygos intensyvų eismą ir sudarys spūstis tiek senamiesčiuose, tiek naujuosiuose miestų mikrorajonuose.
Senamiesčiai ir toliau bus apytuščiai, merdės, nes visos parduotuvės, visas verslas liks sugužėjęs ir susispietęs stambiuosiuose prekybos centruose.
Ministerijos rašte rašoma, jog, pasinaudojusios Europos Sąjungos struktūriniais fondais, visos Lietuvos savivaldybės turės galimybę įsigyti naujas ekologiškas viešojo transporto priemones, kurioms taikomi reikalavimai dėl didesnio keleivių saugumo ir geresnio kelionės informatyvumo, kad šios transporto priemonės bus pritaikytos vežti ir keleivius, turinčius specialiųjų poreikių.
Čia reikėtų tikslesnės informacijos apie naujų ekologiškų transporto priemonių kainą, t. y. tą kainos dalį, kurią turės sumokėti savivaldybės arba pačios viešojo transporto įmonės.
Nuo tos kainos dalies priklausys, kiek kils pervežimų miesto reguliariaisiais susisiekimo maršrutais bilietų kainos.
Gerai būtų važinėtis miestuose naujais ir ekologiškais autobusais kaip kokiems švedams ar vokiečiams, bet ar mes su savo atlyginimais, pensijomis ir kitomis galimybėmis tai patempsime?
Darnaus judumo planuose nieko nesakoma apie tai, kad miestų viešojo transporto problemos labai glaudžiai susijusios su gyventojų socialinėmis ir ekonominėmis problemomis, kad jas taip pat reikia įvardyti ir viską spręsti kompleksiškai.
PRIDEDAMA:
3. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. padėka (1 lapas).
