Vasario 16-osios ryto šventė Signatarų alėjoje

Šventinė eisena Gintarės Daknytės („Šiaulių kraštas“) nuotrauka

Vasario 16-oji, Lietuvos valstybės atkūrimo diena Šiauliuose prasidėjo šventine Ryto eisena Lieporių parko Signatarų alėjoje. Nors pati eisena pajudėti turėjo 9.30, tačiau pirmieji jos dalyviai pradėjo rinktis jau prieš gerą pusvalandį.

Pirmiesiems atėjusiems mažyliams buvo dalinamos trispalvės vėliavėlės, prie starto aikštelės ėmė būriuotis renginio kolektyvai, vyko pasisveikinimai, diskusijos, buvo dosniai dalijamasi komplimentais. Labiausiai pasipuošę, turintys ir žinantys ką pasakyti, tikėjosi, kad juos pastebės fotografai, pakalbins televizijos žurnalistai.

Renginio organizatoriai stengėsi pasitikti ir pasisveikinti su kiekvienu atvykstančiuoju, derino paskutines scenarijaus detales. Likus 10-15 minučių iki eisenos pradžios darbas tarp susirinkusiųjų jau virė kaip bičių avilyje.

Redos Zalogienės nuotrauka

Šventės dalyviai: vaikų lopšelis-darželis „Gintarėlis“, Lieporių gimnazija, Gegužių progimnazija

Pajudėjusi eisena priminė ilgą ir storą virvę, susuktą iš mažesnių virvučių, dominuojančių geltona, žalia ir raudona spalvomis.

Eisenos priekyje, pasidabinę mokyklos atributika ir nešini Lietuvos vėliavomis bei vėliavėlėmis, žygiavo Gegužių progimnazijos folkloro ansamblių „Gasužis“ ir „Čiutulis“ mažieji dainininkai, jų tėveliai, vadovės Rosita Kalinienė ir Rima Šereivienė, progimnazijos vadovai, mokytojai.

Tradiciškai eisenos priekyje žygiuoja Gegužių progimnazija Gintarės Daknytės nuotraukos

Žygiuoja Šiaulių Saulėtekio gimnazijos mokiniai. Edgaro Martinkaus nuotraukos

Šiame simboliškame kelyje eisena sustojo, prisiminė ir pagerbė 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos valstybės atkūrimo Akto signatarus – šiauliečius Mykolą Biržišką, Steponą Kairį, Alfonsą Petrulį, Joną Vileišį.

Prie signatarų lentelių plazdėjo liepsnelės žvakučių, kurias iš pat ankstaus ryto jau buvo uždegusios Lieporių bendruomenės centro moterys.

Šventė prasidėjo Lietuvos Respublikos himnu, kurį atliko Gegužių progimnazijos mažieji dainorėliai. Nuostabiai atliktas himnas nepaliko abejingu nė vieno šventės dalyvio. Vaikams tai buvo didžiulė atsakomybė ir garbė atstovauti mokyklą, visus šventės dalyvius.

„Sveiki, su gražia švente. Aš, kaip senas pedagogas, norėčiau trumpai pravesti istorijos atminties pamokėlę. Viešoje erdvėje yra labai daug su šia švente susijusių įvairių sveikinimų, kai kurie iš jų yra labai netikslūs. Pavyzdžiui, daug žmonių sveikina – su gimtadieniu, Lietuva! Toks sveikinimas yra visiškas nesusipratimas. Jeigu mes manome, kad 1918 m. vasario 16 d. buvo Lietuvos gimimas, tai tada mes atmetame Mindaugo, Gedimino, Vytauto laikus, - kalbėjo profesorius, istorikas Arūnas Gumuliauskas. - Baigdamas trumpą istorijos pamokėlę, noriu pasakyti, kad šiandien švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Dar kartą su švente visus!“

„Labas rytas, gerbiami šventinės eisenos dalyviai. Tradiciškai kasmet susirenkame vasario 16-ąją į Lietuvos valstybės šventę. Labai malonu, kad mūsų būrys pasipildo jaunąja karta. Kokie nuostabūs gegužiukai! Su paukštukais, su vėliavytėm! Ir, svarbiausia, kaip vaikai giedojo Lietuvos himną! – jaunaisiais šventės dalyviais negalėjo atsidžiaugti asociacijos Lieporių bendruomenės centras pirmininkė Elvyra Užkuraitienė. - Dabar esame sustoję, kur pasodinti keturi vardiniai ąžuolai, skirti keturiems 1918 m. vasario 16-osios Akto signatarams šiauliečiams Mykolui Biržiškai, Alfonsui Petruliui, Steponui Kairiui, Jonui Vileišiui. Šie ąžuolai žaliuoja jau 10 metų, jie ir toliau žaliuos liudydami istorinę atmintį ateities kartoms. Lieporių bendruomenės centro ir asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“ vardu sveikinu visus su šia švente, Gražios dienos, gerų įspūdžių. Ačiū“.

Asociacijos Lieporių bendruomenės centras pirmininkė Elvyra Užkuraitienė. Gintarės Daknytės nuotraukos

Gegužių progimnazijos vaikų folkloro klubas „Čiutulis“ ir vaikų folkloro ansamblis „Gasužis“ atliko dvi nuostabias liaudiškas daineles. Abu ansambliai dalyvauja miesto etnokultūrinėse šventėse, ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje garsūs tuo, kad atlieka savo krašto sutartines, kurios dar 2010 m. buvo įrašytos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Sutartinių giedojimas tarsi simbolis, kviečiantis mylėti savo šalį sutariant, įsiklausant ir papildant vienas kitą. Progimnazijoje pilietiškumas ugdomas kasdien – nėra pertraukų ar atostogų Tėvynės meilei, tai kasdienis rūpestis, pastangos ir darbas, dėl kurių Lietuva auga, gražėja ir stiprėja.

Gegužių progimnazijos mokinukai praktinėje pilietiškumo pamokėlėje. Gintarės Daknytės nuotraukos

Šiaulių Dainų progimnazijos muzikos studijos „Capriccio“ (vadovė Simona Spranaitytė) atlikta daina „Rudens naktis sustojo“ – tai ne tik muzikinis kūrinys. Tai ir tylus, bet labai svarbus pilietiškumo gestas.

Žodžiai, kuriuos parašė Janina Degutytė, yra lietuviškos kultūros dalis. Juos dainuodami jaunieji atlikėjai saugo ir perduoda gyvąją kalbą, poeziją, tautinį jautrumą. Meilė savo kraštui prasideda ne nuo deklaracijų – ji prasideda nuo pagarbos savo kalbai, kūrėjams ir kultūros paveldui.

Dainuodami lietuvių poetų tekstus, mokiniai mokosi suvokti savo šaknis, istoriją ir tapatybę. Tai stiprina bendruomeniškumą, ugdo atsakomybę.

„Rudens naktis sustojo“ – tai daina apie sustojimą ir įsiklausymą. Gebėjimas įsiklausyti yra viena svarbiausių pilietinės visuomenės savybių. Tik girdėdami vieni kitus galime kurti pagarbą, dialogą ir pasitikėjimą.

Anot Dainų progimnazijos neformaliojo švietimo organizatorės Lauros Pikelienės, pilietiškumas ugdomas ne tik per istorijos pamokas, bet ir per gyvą patirtį – dainuojant, kuriant, dalijantis emocijomis su bendruomene. Tokie renginiai tampa prasminga erdve augti sąmoningiems, atsakingiems ir savo šalį mylintiems jauniems žmonėms.

Nors Dainų progimnazijos atstovai šiame renginyje dalyvavo pirmą kartą, bet ir renginio organizatoriams, ir dalyviams paliko šiltą, puikų išspūdį, be to, jie ir patys suprato, kad čia yra reikalingi ir visada bus laukiami.

Renginio dalyvius maloniai nustebino Dainų progimnazijos vaikai, jų mokytojai ir tėveliai. Gintarės Daknytės nuotraukos

"Miela Šiaulių miesto bendruomene, garbūs senjorai, brangūs vaikai ir gimnazistai, šeimos, visi, visi, kuriems Lietuva yra namai. Padėkokime gerbiamiems Elvyrai Užkuraitienei, Vytautui Kabailai ir kitiems šio renginio organizatoriams, kurie kasmet Vasario 16-ąją mus sukviečia čia, į Signatarų alėją, prisiminti ir pagerbti dieną, kai Lietuva pasirinko laisvę, - į susirinkusiuosius kreipėsi Šiaulių Saulėtekio gimnazijos direktorė Jūratė Rimkuvienė. - 1918-ųjų vasario 16-osios Aktas buvo drąsus žingsnis kurti valstybę, kurioje žmogus yra laisvas, orus ir atsakingas. Tai buvo ne vien dokumentas – tai buvo tikėjimas, kad Lietuva gali ir turi būti. O stebint Šiaulių miesto pilietiškus vaikus, jaunus žmones, mūsų visų ateitį, apima didžiulis pasididžiavimo, laimės jausmas ir tikėjimas, kad Lietuva tikrai bus ir gyvuos."

Šiaulių „Saulėtekio" gimnazijos direktorė Jūratė Rimkuvienė visiems šventės proga palinkėjo vienybės, drąsos ir vilties, gebėjimo išlikti drauge net tada, kai nuomonės skiriasi.

Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos II b klasės mokinys Airidas Šiaučiūnas išreiškė pasididžiavimą savo miestu, kuris augina atsakingus, kūrybingus ir drąsius žmones, savo Tėvyne Lietuva, kuri išgyveno okupacijas, išbandymus, bet niekada neprarado orumo, patikino, kad jaunimas yra šios istorijos tęsinys ir jo pareiga - ne tik žodžiais prisiminti praeitį, bet ir darbais kurti ateitį.

Grupelė lieporiečių senjorų, atvykusių pasidžiaugti valstybės atkūrimo švente. Gintarės Daknytės nuotraukos

Šventės dalyviai plojimais padėkoja Lieporių gimnazijos skautams, jų vadovui – istorijos mokytojui Mangirdui Šlapeliui.

Šventinė eisena persirikiuoja ir pajuda link Kovo 11-osios signatarams pagerbti įrengtų lentelių, pasodintų ąžuolų.

Lieporių bendruomenės šviesuolis Boleslovas Vengrys, pasveikinęs šventės dalyvius, pasidžiaugęs dalyvių gausa, kreipėsi į jaunimą, prašydamas neemigruoti, savo kūrybines žinias ir potencialą panaudoti Lietuvos ateičiai, jos gerovei.

Kalbėjęs asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“ ir Dainų gyventojų bendruomenės atstovas Jonas Šidlauskas, 2012-2018 metais, kaip visuomenininkas, įnešęs reikšmingą asmeninį indėlį į Šiaulių miesto šilumos ūkio ir viešojo transporto išsaugojimą, pasidžiaugė saulėtu Vasario 16-osios rytu ir priminė, kad pagrindinis mūsų uždavinys yra išsaugoti Lietuvos valstybingumą, kad jo nebereikėtų iš naujo atkurti.

Aktyvus, nepailstantis visuomenininkas Jonas Šidlauskas. Gintarės Daknytės nuotraukos

Baigiantis renginiui, jo vedėjas ir vienas iš organizatorių Vytautas Kabaila padėkojo savo kolegoms, padėjėjams bei partneriams, be kurių renginys, bent jau toks išskirtinis ir nuostabus, koks jis iš tiesų buvo, nebūtų įvykęs.

Renginio vedėjas Vytautas Kabaila. Audronės Neimantaitės nuotrauka

Kad renginys buvo įtrauktas į Šiaulių miesto Vasario 16-osios renginių programą, kad buvo sudaryta galimybė renginį, kaip vieną iš svarbiausių šventės renginių mieste, pristatyti savivaldybės tarybos posėdžių salėje vykusioje spaudos konferencijoje, kad informacija apie renginį buvo taip operatyviai išplatinta mieste ir už jo ribų nuoširdus ačiū pasakytas buvo Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjai Dainai Kinčinaitienei, Kultūros centro direktorei Deimantei Bačiulei, renginių organizatorei Ritai Šimkienei.

Už rūpestingai jau iš vakaro nuvalytą sniegą Signatarų alėjoje ir jos prieigose, kad šventės dalyviai nepaskęstų sniege, padėkota buvo Šiaulių miesto savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėjai Eglei Bružienei.

Ačiū Irenai Vasinauskaitei ir Šiaulių miesto Sąjūdžio pirmeivių klubui už visą pluoštą trispalvių vėliavėlių, kurios išdalintos buvo patiems mažiausiems ir pirmiesiems atėjusiems eisenos dalyviams.

Padėkos nusipelnė Lieporių bendruomenės centro moterys, kurios jau nuo ankstaus ryto pasirūpino, kad prie amžinybėn išėjusių signatarų atminimo lentelių būtų padėtos ir uždegtos žvakutės.

Pati didžiausia padėka, pats didžiausias ačiū pasakytas buvo vienai iš šventės organizatorių - asociacijos Lieporių bendruomenės centras pirmininkei Elvyrai Užkuraitienei – už jos įdėtą darbą, entuziazmą, šypseną, neišblėstančią jaunystę.

Nuoširdžiausi padėkos žodžiai skirti buvo svarbiausiems šventės dalyviams – „Gasužiui“, „Čiutuliui“ ir Gegužių progimnazijai (direktorė - Reda Zalogienė), vaikų lopšeliui-darželiui „Gintarėlis“ (direktorė – Laimutė Garbačauskienė) Dainų progimnazijai (direktorė - dr. Asta Vaičiūnienė), Lieporių gimnazijai (direktorė – Sigita Malinauskienė), Saulėtekio gimnazijai (direktorė – Jūratė Rimkuvienė).

Renginio įgarsinimo, įrašymo, kitus techninius klausimus renginio organizatoriams spręsti padėjo Mantas, Viktoras ir Rasviltė.

Įspūdingiausios renginio nuotraukos. Autorė - Gintarė Daknytė

Kiekvienas renginys įsimintinas, pirmiausia, savo išliekamąja verte. Tačiau įvykių srautai ir šiandieninė tikrovė greitai iš atminties ištrina tai, kas buvo prieš metus, tuo labiau kas buvo prieš dešimt metų ar net kelis metus. Tarsi nieko ir nebūtų buvę. Socialiniai tinklai – ir tie yra trumpalaikis reiškinys, leidžiantys suspindėti tik trumpalaikėms žvaigždėms.

Laimė, Vasario 16-osios šventinei Ryto eisenai Lieporių parko Signatarų alėjoje negresia pavojus būti nei vienkartiniam, nei trumpalaikiam reiškiniui. Ir ne todėl, kad kiekvieną kartą, pajudėjus eisenai, nusišypsos saulutė, kaip tai nutiko šiais ir praėjusiais metais, nes gali būti ir metų, kai saulutė pro storus debesis ims ir nenusišypsos.

Išlikimo ir sėkmės paslaptis paprasta – renginys turi du stiprius ir patikimus informacinius rėmėjus, kurie miesto visuomenei pristato renginį, profesionaliai atskleidžia ir paryškina jo pagrindines idėjas, sustiprina renginio išliekamąją vertę. Tai laikraštis „Šiaulių kraštas“ ir Etaplius televizija.

Kokie laimingi buvo jauniausieji šventinės eisenos dalyviai, matydami, kad jais, jų spalvotu pasirengimu šventei taip domisi profesionalūs fotografai ir operatoriai, žiūrėdami feisbuke filmukus ir nuotraukas, patvirtinančias, kad jie šventėje buvo patys svarbiausi ir įspūdingiausi!

Asociacijų Lieporių bendruomenės centras ir „Visuomeninės iniciatyvos“ parengta informacija