Rekomendacijos šilumos sektoriui: centralizuoti tinklai, biokuras, dvinarės kainos ir kt.

2011 metais parengtame informaciniame pranešime „AB „Kauno energija“ vertinimas Lietuvos ir užsienio šalių patirties kontekste“ Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius trumpai apžvelgė pagrindines tendencijas Europos Sąjungos šilumos ūkyje, pateikė rekomendacijas akcinei bendrovei „Kauno energija“ ir visam Lietuvos šilumos ūkiui.

Pagrindinės centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus vystymosi tendencijos Europos Sąjungoje:

- 80 procentų centralizuotai tiekiamos šilumos Europos Sąjungoje pagaminama iš atsinaujinančių išteklių, komunalinių atliekų ir utilizuojant elektrinėse išmetamą šilumą (kogeneracija);

- centralizuoto energijos (šilumos, vėsumos, kogeneracinės elektros) tiekimo tinklai plečiami, kad patenkintų augančių miestų poreikius ir reikšmingai prisidėtų prie globaliųjų energetikos problemų sprendimo (anglies dvideginio išmetimo mažinimas, „nešvaraus“ kuro utilizavimas, energijos šaltinių diversifikacija, aplinkosauginių problemų sprendimas ir t. t.).

Pagrindinės tendencijos Europos Sąjungos šilumos ūkyje: efektyvios kogeneracijos plėtra – kuro išteklių taupymas, atliekinės energijos iš pramonės ir energetikos įmonių utilizavimas centralizuoto šilumos tiekimo sistemose, importuojamo kuro pakeitimas vietiniais atliekiniais ir atsinaujinančiais ištekliais, kompleksinių integruotų energijos tiekimo sistemų kūrimas miestuose, šilumos vartojimo pastatuose mažinimas turi būti svarbiausias prioritetas, miestų planavimas turi įgyvendinti nacionalinius tikslus ir suformuoti optimalią energijos aprūpinimo infrastruktūrą, efektyvi energijos taupymo politika.

Nacionalinė energetikos strategija:

- numato, kad jau 2020 metais Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sektorius privalo naudoti apie 60 % biokuro. Dabar rengiami valstybinės paramos ir skatinimo mechanizmai, nukreipti tik šia linkme;

- dujinė kogeneracija planuojamoje nuo 2015 metų elektros rinkoje mažai konkurentabili, o jeigu ir bus išsaugota kvotų sistema – ji menka nauda Kauno miestui, nes kvotinės elektros kainos minimalios, o ši veikla žemo rentabilumo;

- pirminės kuro energijos naudojimo efektyvumą reikia padidinti 20 % iki 2020 metų.

Pagrindinės vystymosi kryptys Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje:

- palaipsnis ir maksimalus biokuro įvedimas šilumos gamybos šaltiniuose;

- mazuto įrenginių ir jo poreikio minimalizavimas;

- naujų technologijų diegimas perdavimo vamzdynų ilgaamžiškumui pratęsti;

- miesto integruoto tinklo atnaujinimas šilumos tiekimo patikimumui didinti ir viso tinklo konfigūracijai optimizuoti;

- pakeisti likusias grupines šilumokaitines individualiais šilumos punktais, visose šilumokaitinėse įrengti geriamojo vandens ir termofikacinio vandens susimaišymo apsaugas (kontrolę);

- padidinti naujų centralizuoto šilumos tiekimo sistemos vartotojų skaičių taikant ilgalaikės skatinamosios kainodaros principus.

Rekomendacijos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus organizavimui pareinamosios ekonomikos šalyse:

- šilumos kainos turi būti nustatomos centrinio (valstybinio) reguliatoriaus;

- reguliavimas turėtų apimti mažiausiai sąnaudų normavimą, tarifų nustatymą, licencijavimą, eksploatavimo ir valdymo taisykles;

- pastate sunaudota šiluma turi būti išmatuojama ir apmokama;

- atsiskaitymams už šilumą taikyti dvinarę kainą;

- šilumos tiekimo sąnaudos turėtų būti nustatomos pagal aiškias ir prognozuojamas taisykles;

- centralizuoto šilumos tiekimo sistemų nuosavybė turi būti atskirta nuo reguliavimo;

- kogeneracinės jėgainės turi būti remiamos (jeigu dėl kokių nors priežasčių negali konkuruoti rinkoje);

- sąnaudų paskirstymas tarp šilumos ir elektros aiškus ir prognozuojamas.

 

2011 m. liepos 25 d.
2021 m. lapkričio 4 d. redakcija

 

Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“ parengta informacija