Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirti renginiai Šiauliuose prasidėjo 10 val. šventės dalyvių tradicine ryto eisena Lieporių parko Signatarų alėjoje.

Šiame simboliškame kelyje eisenos dalyviai pirmiausia sustojo, prisiminė ir pagerbė 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos valstybės atkūrimo Akto signatarus – šiauliečius Mykolą Biržišką, Steponą Kairį, Alfonsą Petrulį, Joną Vileišį.

„Lietuva į šitą kelią atėjo iš amžių glūdumos. Buvo caro Rusijos vergija, bet mes prisikėlėme. Prisikėlėme Basanavičiaus, Kudirkos, mūsų pirmojo prezidento Antano Smetonos dėka. Atkūrėme savo valstybę. Bet ji gyvavo labai trumpą laikotarpį – nuo 1918 iki 1940 metų. Vėl okupacija. Ir tik 1990 metais atgijo Lietuva, kurta ant 1918 metų pamatų,“ – svarbius ir skaudžius valstybės kūrimo kelius priminė šiaulietis, Kovo 11-osios Akto signataras Algimantas Sėjūnas.

Mintis apie nepriklausomybę signataras baigė sveikinimu šventės dalyviams, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Lietuvoje dabar gyventi ne tik gera, bet ir saugu, išreikšdamas viltį, kad vaikai, anūkai, kaimynai, pabuvoję svečiose šalyse, ten pasisėmę patirties, grįš ir stiprins savo valstybę.

Sveikinimus ir linkėjimus šventės dalyviams perdavė renginyje dalyvauti negalėjęs atkurtos nepriklausomos Lietuvos pirmasis Šiaulių miesto tarybos pirmininkas Jonas Tručinskas.

„Šiandien – neeilinė diena. Vasario 16-ąją švenčiame 35 kartą. Mes turime dvi Vasario 16-ąsias – 1918 metų ir 1949 metų. Būtent 1949 metų Vasario 16-ajai šiandien sukanka 75 metai. Didžiuokimės, kad esame lietuviai ir puoselėkime šią gražią Lieporių tradiciją,“ – istorinėmis žiniomis dalijosi profesorius Arūnas Gumuliauskas.

„Gerbiami Lietuvos gimimo šventės dalyviai, jokia valstybė negali susikurti be drąsos vyrų ir moterų, jokia valstybė negali išlikti be savo budrių vyrų ir moterų, be savo gimtąją žemę mylinčio jaunimo. Šiandieną, švęsdami Lietuvą, suvokime, kad ne tik spalvota šventė yra meilė jai. Meilė Lietuvai yra ir kasdienis sąžiningas darbas bei pagarba istorijai, ir nuolatinė sargyba valstybinei lietuvių kalbai, - emocingai savo mintis reiškė Gegužių progimnazijos direktorė Silvija Baranauskienė. - Mūsų, Gegužių progimnazijos, pasididžiavimas yra du etnografiniai ansambliai – „Čiutulis“ ir Gastužis“, kuriems vadovauja mokytojos Rima Šereivienė ir Rosita Kalinienė. Vaikai, pasipuošę tautiniais kostiumais, padainuos dainą „Kur giria žaliuoja“. Šią dainą abu ansambliai atliks ir šimtmetį minėsiančioje Lietuvos dainų šventėje. Tegul giria ir toliau žaliuoja.“ 

„Šiandien jausmas širdyje ir vaizdas akyse suponuoja vieną žodį, kurį pabrėžė ir mūsų tautinės giesmės autorius – vienybė. Jaunoji karta gali susitikti akis į akį su mūsų valstybės kūrėjais, gali būti įkvėpta to, ką mes turime ir ką mums reikia branginti – vienybės ir laisvės. Tai vertybės, kurias reikia saugoti ir puoselėti. Jaunoji karta turi būti tų vertybių tęsėja, – kalbėjo Saulėtekio gimnazijos direktorės pavaduotojas ugdymui Malik Agamalijev. – Mūsų gimnazijos mokiniai perskaitys keletą sakinių, kurie, tikimės, mus visus įkvėps būti vieningiems. Mielieji, kuo dažniau galvokime apie savus, kalbėkimės su savais ir tada Lietuva bus graži ir gyvuos ilgai.“

Renginyje savo linkėjimus skaitę Saulėtekio gimnazijos mokiniai atkreipė dėmesį į tai, kad jaunajai kartai Lietuvos nepriklausomybė yra įkvėpimo šaltinis, tačiau tai ne tik laisvė, meilė ir pagarba, bet kartu ir įpareigojanti atsakomybė už savo šalį.

„Jus sveikiname ir kviečiame švęsti tai, ką 1918 metais mums sukūrė 20 drąsiausių Lietuvos vyrų. Mes tą istorijos egzaminą išlaikėme, todėl šiandieną su pasididžiavimu galime švęsti ir tuo didžiuotis. Gražios Jums šventės, mielieji,“ – renginyje dalyvaujančių Lieporių gimnazijos ir „Misijos pilietis“ atstovų sveikinimus šventės dalyviams perdavė gimnazijos Ugdymo skyriaus vedėja Reda Šteimantienė.

Eisena pajudėjo ir stabtelėjo prie 1990 m. kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Akto signatarams – šiauliečiams Romualdui Ozolui, Algimantui Sėjūnui, Donatui Morkūnui, Mindaugui Stakvilevičiui, Kęstučiui Lapinskui, Virgilijui Kačinskui – pagerbti pasodintų ąžuoliukų ir įrengtų atminimo lentelių.

Boleslovas Vengrys prisiminė, kaip blogai gyventi buvo prie ruso, išreiškė viltį, kad tie laikai nebesugrįš. „Jeigu paklaustume tų berniukų ir mergaičių, kurie čia su balandėliais stovi, tai bent jau trečdalis jų yra aplankę pusę pasaulio, pabuvoję ne tik kurortuose, bet ir pažintinėse kelionėse. Branginkime tai, ką turime. Kai turime maisto ir kitų gėrybių perteklių, džiaukimės ir mylėkime vienas kitą,” – savo patirtimi ir mintimis su dalijosi Lieporių bendruomenės šviesuolis.

„Signataras Algimantas Sėjūnas valstybę įvardijo kaip šeimą. Čia yra daug susirinkę jaunimo, todėl noriu, kad jūs, mieli moksleiviai, suprastumėte, jog valstybę reikia ne tik branginti, bet ir saugoti. 1918 metų signataras Steponas Kairys sakė – nesvarbu, kur tu pasaulyje gyveni, dirbi ar būni, svarbu, kad tavo širdyje, tavo mintyse būtų Lietuva, kad į ją sugrįžtum. Nepamirškime, kad valstybė tai esame mes, kiekvienas su savo darbais,“ – patarimų jaunajai kartai negailėjo Lietuvos Respublikos Seimo narys Stasys Tumėnas.                                      

Šventinei eisenai sustojus prie centrinio įėjimo į Signatarų alėją, renginio dalyviai buvo pakviesti bendrai nuotraukai.

Lieporių bendruomenės vardu šventės dalyviams padėkojo, Gegužių progimnazijos, Lieporių ir Saulėtekio gimnazijų mokytojų, mokinių ir jų tėvelių dalyvavimu šventėje pasidžiaugė, visiems geros šventinės nuotaikos palinkėjo Lieporių bendruomenės centro pirmininkė Elvyra Užkuraitienė, padėką ir linkėjimus baigdama tradiciniu posakiu – tegul žaliuoja mūsų ąžuolai ir liudija istorinę atmintį.

Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos

„Visuomeninės iniciatyvos“ parengta informacija