Po vieno iš piketų, prieš prasidedant Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžiui, su miestiečiais bendrauja Tarybos narys Aurimas Nausėda (pirmas iš kairės) ir Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos Šiaulių skyriaus koordinatorius dr. Eduardas Svirskis (stovi šalia Aurimo Nausėdos)
2020 m. lapkričio 20 d. redakcija
2021 m. spalio 19 d. redakcija
Siunčiu akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ technikos direktoriaus Virgilijaus Paulavičiaus, finansų ir ekonomikos direktorės Audronės Čepulienės atsakymus į Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių Algimanto Beinoravičiaus, Artūro Visocko, Aurimo Nausėdos ir Šiaulių miesto centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų iniciatyvinės grupės (toliau – Iniciatyvinė grupė) paklausimus dėl 20 MW galios biokuro katilinės statybos.
Gauta informacija padėjo miesto centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų iniciatyvinei grupei tinkamai pasirengti 2013 m. sausio 31 d. vyksiančiam savivaldybės tarybos posėdžiui, kuriame buvo svarstomas sprendimo Nr. T-2 „Dėl pritarimo įgyvendinti akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ investicijų projektą „Pietinės katilinės rekonstravimas įrengiant 20 MW galios biokuro katilinę Pramonės g. 10, Šiauliuose“ projektas.
Gauta iš akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ informacija ir Tarybos nariams padėjo daug geriau pasirengti minėtam savivaldybės tarybos posėdžiui.
Tarybos nario Aurimo Nausėdos, atsakant į jo 2012 m. gruodžio 27 d. paklausimą, gauta informacija patvirtino, jog akcinei bendrovei priklausanti termofikacinė elektrinė vasaros sezono laikotarpiu nebus pajėgi konkuruoti su vieno iš nepriklausomų šilumos gamintojų kogeneracine jėgaine, nes vasarą miestui reikalingam karštam vandeniui gaminti užtenka 42 – 70 % termofikacinės elektrinės pajėgumų, o likusios dalies šilumos, gautos elektros gamybos procese, termofikacinė elektrinė neturi kur naudingai panaudoti.
Jeigu pirmoji 20 MW galios biokuro katilinė žiemos sezono laikotarpiu galės gaminti 96,6 tūkst. MWh šilumos, tai ir antroji 20 MW galios biokuro katilinė, jeigu ji bus pastatyta, galės gaminti bent jau apie 70 tūkst. MWh šilumos, kadangi planuojama kūrenant dujas gaminti arba iš nepriklausomo šilumos gamintojo pirkti apie 128 tūkst. MWh šilumos.
Pirmosios 20 MW galios biokuro katilinės pajėgumai žiemos sezono laikotarpiu bus išnaudojami 70 – 100 %, bet katilinės išnaudojimas priklauso ir nuo to ar toje pat sistemoje veiks nepriklausomų šilumos gamintojų viena arba dvi biokuru kūrenamos katilinės ar kogeneracinės jėgainės.
Jeigu pirmoji 20 MW galios biokuru kūrenama ir 20 mln. Lt kainuojanti katilinė atsipirks per 3,01 metų, tai ir antroji tokia pat katilinė bent jau per 5 arba 7 metus tikrai atsipirks ir antrosios biokuru kūrenamos katilinės pastovioji dedamoji, įvertinus nusidėvėjimą, turto mokestį ir palūkanas, nebus didesnė už jos įtakojamą kintamosios dedamosios sumažėjimą, nors akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ kažkodėl leidžia suprasti priešingai.
Jeigu nepriklausomas šilumos gamintojas pastatys 20 MW galios biokuru kūrenamą katilinę, tai jis šilumą akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ parduos po 9,06 ct/kWh arba po 9,05 ct/kWh, todėl bendra šilumos gamybos kainos kintamoji dedamoji, o tuo pačiu ir šilumos kaina vartotojams sumažės tik apie 0,01 ct/kWh, kai tuo tarpu akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ pastatyta antroji 20 MW galios biokuro katilinė bendrą šilumos gamybos kainos kintamąją dedamąją, tuo pačiu ir šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų kainą galėtų mažinti nuo 9,06 ct/kWh iki 7,19 ct/kWh, t. y. galėtų mažinti ne 0,01 ct/kWh, o 1,87 ct/kWh. Pastaruoju atveju atitinkamai mažėtų ir šilumos kaina vartotojams.
Nepriklausomo šilumos gamintojo parduodamos šilumos savikaina bus iki 7,0 ct/kWh ir jam apsimokės šią šilumą parduoti akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ už 9,05 ct/kWh. Akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ turės iš nepriklausomo šilumos gamintojo supirkti jo pagamintą šilumą po 9,05 ct/kWh. Jeigu akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ pastatytų dar vieną (antrą) 20 MW galios biokuru kūrenamą katilinę, nepriklausomam šilumos gamintojui nebeapsimokėtų šilumos gaminti po 7,0 ct/kWh ir pardavinėti po 7,18 ct/kWh.
Jeigu uždaroji akcinė bendrovė „Klas“ įsirengs ir pradės eksploatuoti 20 MW galios biokuro katilinę, o akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ nestatys antrosios 20 MW galios biokuru kūrenamos katilinės, tai pasekmės akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ bus ne neutralios, kaip rašoma akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ rašte, - iš pradžių bus neigiamos, o po to įmonė bus priversta nutraukti šilumos gamybą.
Esant tokiam akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ pasiruošimui konkuruoti su nepriklausomais šilumos gamintojais, ji su nepriklausomais šilumos gamintojais tinkamai konkuruoti negali, nes, neturėdama dar vienos 20 MW galios biokuro katilinės, nepriklausomiems šilumos gamintojams akivaizdžiai pralaimės konkurenciją visose galimose pozicijose.
Tarybos narių Algimanto Beinoravičiaus bei Artūro Visocko iš akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ 2013 m. sausio 2 d. – sausio 21 d. laikotarpiu gauta informacija padėjo centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų iniciatyvinei grupei suprasti, kas laukia akcinės bendrovės „Šiaulių energija“, pasistačiusios tik vieną 20 MW galios biokuro katilinę, jeigu į Šiaulius ateina bent vienas nepriklausomas šilumos gamintojas.
Akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ 2012 m. gruodžio 27 d. parengtoje studijoje „Biokuro panaudojimo šildymui plėtros galimybės“ pateiktos įmonės palyginamosios šilumos energijos gamybos sąnaudos, apskaičiuotos kaip atitinkamo mėnesio šilumos gamybos kainos kintamoji dedamoji Pietinės katilinės sistemoje, be investicijos į naujos 20 MW galios biokuro katilinę, lygios 12,09 ct/kWh, o su šia investicija – 9,85 ct/kWh.
Akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ atsakymuose į Tarybos narių paklausimus pateikiamos patikslintos įmonės palyginamosios šilumos energijos gamybos sąnaudos, apskaičiuotos kaip atitinkamo mėnesio šilumos gamybos kainos kintamoji dedamoji Pietinės katilinės sistemoje, be investicijos į naujos 20 MW galios biokuro katilinę, lygios 11,31 ct/kWh, o su šia investicija – 9,06 ct/kWh.
Iniciatyvinės grupės nuomone, didesnį pasitikėjimą kelia studijoje pateiktos įmonės palyginamosios šilumos energijos gamybos sąnaudos, nes jos buvo skaičiuojamos akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ dar nesiekiant šilumos vartotojų įtikinti, kad jai Pietinės katilinės sistemoje neapsimoka statyti antrosios 20 MW galios biokuro katilinės.
Studijoje nurodyta, jog termofikacinėje elektrinėje ir naujojoje 20 MW galios biokuro katilinėje šilumos gamybos kainos kintamoji dedamoji bus lygi 6,08 ct/kWh, šilumą gaminant dujiniais katilais – 16,62 ct/kWh, o akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ atsakymuose į Tarybos narių paklausimus šios reikšmės tikslinamos atitinkamai į 6,05 ct/kWh ir 16,60 ct/kWh.
Atsakyme į Tarybos nario Artūro Visocko 2013 m. sausio 18 d. pirmąjį paklausimą nurodyta, jog pastovioji kainos dalis dėl atliktos naujos 20 MW galios biokuro katilinės investicijos padidėtų apie 0,45 ct/kWh. Atsakyme į Tarybos nario Artūro Visocko 2013 m. sausio 18 d. antrąjį paklausimą nurodyta, jog dujiniais katilais akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ apsimokėtų gaminti apie 50 tūkst. MWh šilumos energijos.
PRIDEDAMA:
