Pereiti į pagrindinį turinį

  • Jonas Šidlauskas

 

Pranešėjas inžinierius energetikas Jonas Šidlauskas Darbo grupės narius supažindina su skalūninių dujų išgavimo perspektyvomis, jų galima įtaka šilumos kainoms

 

 

2011 m. liepos 20 d.

2021 m. spalio 26 d. redakcija

 

2011 m. birželio 22 d. vyko Šiaulių miesto savivaldybės mero 2011 m. vasario 19 d. potvarkiu Nr. M-25 sudarytos darbo grupės šilumos kainų mažinimo galimybėms nagrinėti (toliau – Darbo grupės) posėdis, kuriame buvo aptartos ir skalūninių dujų įtakos šilumos kainų mažinimui galimybės.

Temą pristatė Jonas Šidlauskas. Diskusijoje aktyviai dalyvavo Darbo grupės nariai: Ona Vasiliauskienė, Stanislava Mikulėnienė, Aldona Lengvinienė, Vygandas Narušis, Gediminas Čerbauskas, Danutė Šniukienė, Irena Bartušienė, Teodora Narušienė, Vida Stankūnienė, Vytautas Mačiulaitis, Pranas Križevičius.

Pranešėjas Jonas Šidlauskas posėdžio dalyvius supažindino su potencialiais Lietuvos skalūninių dujų ištekliais, kurių, JAV ekspertų vertinimais, pakaktų šalies poreikiams patenkinti 30 – 50 metų. Galimi skalūninių dujų klodai guli pietvakarių Lietuvoje, driekiasi iki Kaliningrado srities ir Lenkijos, kur šių dujų telkiniai yra itin gausūs.

Jono Šidlausko nuomone, mūsų šalis turėtų puikias galimybes sustiprinti bendradarbiavimą su JAV skalūninių dujų gavybos srityje ir pasinaudoti skalūninių dujų gavybai Lietuvoje JAV administracijos teikiama parama. Tik reikia žiūrėti, kad nebūtų „Williams“ variantas. Jono Šidlausko turima informacija, šiuo metu Lietuva tariasi su viena amerikiečių kompanija, kuri vystytų skalūninių dujų žvalgybą.

Vygandas Narušis papriekaištauja, kad skaidrių variantų Lietuvoje dar nebuvo, o Prancūzijos mokslininkai paprieštaravo skalūninių dujų išgavimui, nes šis procesas užteršia geriamojo vandens požeminius telkinius. Jo nuomone, tai, kas glūdi po žeme, priklauso valstybei, o tos bendrovės, kurios iškasa ar išsiurbia po žeme esančius turtus, turi būti valstybės kontroliuojamos, jų akcijos turi priklausyti valstybei.

Ona Vasiliauskienė atkreipė dėmesį į tai, kad žemės gelmių ištekliai turi priklausyti valstybei ir visiems žmonėms, o ne saujelei verslininkų, kurių nešvarūs poreikiai nėra mūsų poreikiai, kad Kinijai amerikiečiai pažadėjo naujausias technologijas mainais į galimybes investuoti, o mes nieko neprašome iš amerikiečių ir rengiamės viską atiduoti verslininkams, kad ne valstybė, o jie tik savo naudai su amerikiečiais susitartų.

Gediminas Čerbauskas pastebi, kad Amerikoje 40 % upių jau užterštos taip, kad nebetinkamos žvejybai, maudymuisi ir kitokiai panašiai vandens veiklai, kad dar blogesnė padėtis Amerikos ežerų, kurių net 46 % nebetinkami žvejybai, maudymuisi ir kitokiai panašiai vandens veiklai. Kam priklauso ar turi priklausyti žemės gelmių ištekliai? Jo nuomone, čia net klausimo nėra ir negali būti.

Pranešėjas paaiškina, kad valstybei ir jos piliečiams priklauso tik žemės paviršius, o viskas, kas yra po žeme, jau priklauso nebe piliečiams, nebe valstybei, o kažkam kitam, tai yra tiems, kurie už mūsų žemės turtus maitina, girdo ir linksmina mūsų politikus.

Pranešėjas papildomai paaiškina, jog tuo atveju, jeigu mokslininkų įžvalgos pasirodytų teisingos, pramoninė skalūninių dujų gavyba Vakarų Lietuvoje galėtų prasidėti po kelerių metų, o išteklių vertė preliminariai gali siekti iki 30 mlrd. USD (73,6 mlrd. Lt). Tai, jo nuomone, leistų Lietuvai sumažinti priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų dujų bent 30 – 50 metų, o žvalgymai Lietuvai kainuotų apie 615 mln. Lt.

Kadangi posėdis užtruko beveik 3 valandas, nutarta Jono Šidlausko pranešimo apie skalūnines dujas likusią dalį perkelti į kitą posėdį.

Diskusija apie skalūninių dujų įtakos šilumos kainų mažinimui galimybes buvo pratęsta 2011 m. liepos 5 d. vykusiame Darbo grupės posėdyje.

 

Darbo grupės nariai Jonas Šidlauskas, Mindaugas Skirius ir Ona Vasiliauskienė 2011 m. liepos 13 d. posėdyje teikia išvadas ir pasiūlymus, parengtus pagal 2011 m. birželio 22 d. ir 2011 m. liepos 5 d. posėdžių medžiagą.

Pirmasis pasiūlymas. Šiaulių miesto savivaldybės merui kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kad būtų parengti ir pateikti Seimui įstatymai ar jų pataisos, kurie valstybės institucijas įpareigotų inventorizuoti ir užpajamuoti mūsų šalies žemės bei jūros gelmėse esančius gamtos turtus, viešai paskelbti, kiek, kokių ir kokios vertės žemės bei jūros gelmių gamtos turtų turi Lietuva.

Antrasis pasiūlymas. Šiaulių miesto savivaldybės merui kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kad būtų parengti ir pateikti Seimui įstatymai ar jų pataisos, kurie valstybės institucijas įpareigotų panaikinti privatiems asmenims ribotam bei neribotam laikui išduotas licencijas žvalgyti ir išgauti angliavandenilius, angliavandenilių, įskaitant naftą bei skalūnines dujas, žvalgymą, užpajamavimą ir apskaitą pavestų valstybės geologinei tarnybai, o išgavimą ir pardavimą – valstybės įmonėms arba įmonėms, kuriose valstybė turi akcijų kontrolinį paketą.

Trečiasis pasiūlymas. Šiaulių miesto savivaldybės merui kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kad būtų parengti ir pateikti Seimui įstatymai ar jų pataisos, kurie numatytų pačią griežčiausią atsakomybę už valstybės ir valstybės kapitalo įmonių nesąžiningą valdymą, įstatymų reikalavimų nesilaikymą bei valstybės interesų nepaisymą valdant šias įmones.

Pirmoji išvada. Iš Lietuvos žemės ir jūros gelmių išgaunami angliavandeniliai, įskaitant naftą ir skalūnines dujas, pirmiausia turi būti parduodami mūsų šalies ūkio subjektams ir vartotojams teisinga kaina, o kitų šalių ūkio subjektams tarptautine rinkos kaina gali būti parduodami tik tuo atveju, jei yra patenkintas mūsų šalies ūkio subjektų ir vartotojų poreikis, jei tokie pardavimai neprieštarauja valstybės energetikos strategijai.

Antroji išvada. Jei iš Lietuvos žemės ir jūros gelmių angliavandenilius, įskaitant naftą ir skalūnines dujas, rengiasi išgauti ne valstybės įmonė, bet įmonė, kurios akcijų daugiau nei 50 % priklauso valstybei, o likusi akcijų dalis priklauso investuotojams iš JAV, šių investuotojų kapitalas turi būti skaidrus ir susijęs tik su moderniausių technologijų pateikimu angliavandenilių išgavimo procesams.

Trečioji išvada. Valstybės, kaip akcininkės, gaunami dividendai iš angliavandenilių, įskaitant naftą ir skalūnines dujas, išgavimo bei pardavimo, Norvegijos pavyzdžiu, turi būti skirti kelti bendrai visos šalies ir jos piliečių gerovei, dalį dividendų paliekant ateities kartoms.

Ketvirtoji išvada. Apie skalūninių dujų išteklius, išgavimo galimybes, galimą žalą gamtai ir ekonominę naudą savo išvadose pasisakyti turi valstybės sudaryta labai atsakinga komisija.

Penktoji išvada. Jei Lietuvoje išgaunamos skalūninės dujos mūsų šalies ūkio subjektams bei vartotojams bus parduodamos teisinga kaina, šias dujas pigiau galės pirkti ir iš jų pigesnę šilumą šiauliečiams galės gaminti ir akcinė bendrovė „Šiaulių energija“.

Šioms išvadoms bei pasiūlymams, skirtiems pateikti Šiaulių miesto savivaldybės merui, vienbalsiai pritarė visi Darbo grupės nariai.

 

PRIDEDAMA:

1. Darbo grupės šilumos kainų mažinimo galimybėms nagrinėti 2011 m. birželio 22 d. posėdžio protokolas (savivaldybėje užregistruotas kaip 2011 m. birželio 28 d. protokolas Nr. VM-56-(11.8), 12 lapų.

2. Darbo grupės šilumos kainų mažinimo galimybėms nagrinėti 2011 m. liepos 5 d. posėdžio protokolas (savivaldybėje užregistruotas kaip 2011 m. liepos 12 d. protokolas Nr. VM-65-(11.8.), 6 lapai.

3. Darbo grupės šilumos kainų mažinimo galimybėms nagrinėti 2011 m. liepos 13 d. posėdžio protokolas (savivaldybėje užregistruotas kaip 2011 m. liepos 18 d. protokolas Nr. VM-68-(1.14.), 12 lapų.

 

 

Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos

„Visuomeninės iniciatyvos“ parengta informacija

 

Parašykite komentarą