Šiauliečių piketas prieš 2012 m. birželio 28 d. 13 val. turintį įvykti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdį

2012 m. birželio 28 d. 
Aurimas Drižius
Savaitraštis „Laisvas laikraštis“ 

Šių metų birželio 28 d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba ketvirtą kartą bandė patvirtinti naują daugiabučių namų šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalų tarifą, tačiau ir vėl nesėkmingai. Apie Šiaulių valdininkų ir politikų nesėkmes tvirtinant minėtą tarifą savaitraščio „Laisvas laikraštis“ redaktorius Aurimas Drižius kalbina miesto centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų iniciatyvinės grupės atstovą Vytautą Kabailą. 

- Sakykite, nuo ko viskas prasidėjo, nuo ko visa šita košė Šiauliuose užvirė? 
- 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Prezidentės inicijuotos Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kurių viena reikalavo, kad savivaldybės patvirtintų naują šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalų tarifą. 
Šiauliuose iki šiol galioja 2003 m. lapkričio 6 d. miesto savivaldybės tarybos (Tarybos) sprendimu patvirtintas šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, įskaitant eksploatavimą, maksimalus 10 ct/m2 tarifas. 
Pagal Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarką, patvirtintą ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu, į maksimalų 10 ct/m2 tarifą buvo įskaičiuoti priežiūros, eksploatavimo, remonto, avarijų likvidavimo ir įrenginių keitimo darbai bei medžiagos. 
Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius 2011 m. gruodžio 16 d. ir 2012 m. kovo 6. įsakymais sudarė dvi darbo grupes, kurioms pavedė atlikti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalaus tarifo skaičiavimus. 
Į abi darbo grupes buvo įtraukti savivaldybės administracijos darbuotojai, šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrinčių uždarųjų akcinių bendrovių direktoriai, Šiaulių krašto daugiabučių namų bendrijų asociacijos prezidentas, Energetikos inspekcijos atstovas. Šias grupes konsultavo patyrę šilumos ūkio specialistai. 
Šilumos vartotojų deleguoti atstovai, įskaitant Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos Šiaulių regiono koordinatorių dr. Eduardą Svirskį, vieno iš pigiausiai mieste šildymo ir karšto vandens sistemas prisižiūrinčio daugiabučio pirmininkę Valentiną Rižakovą, paties administracijos direktoriaus buvo „išbrokuoti“ kaip per mažai kompetentingi tokiam atsakingam darbui. 

- Kaip šioms darbo grupėms sekėsi dirbti? 
- Pirmoji darbo grupė, sekdama administracijos direktoriaus pavyzdžiu, skaičiavo priežiūros maksimalų tarifą net neskaičiusi, kas parašyta Šilumos ūkio įstatyme. 
Šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, kuris įsigaliojo nuo 2000 m. lapkričio 1 d., 8 str. 4 dalyje, Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 5 d. 4 punkte, Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodikos 5.8, 7 ir 8 punktuose, kuriais vadovavosi darbo grupė, priežiūros maksimalaus tarifo nei skaičiavimas, nei tvirtinimas nenumatyti. 
Tiek paminėtuose įstatymuose, tiek Metodikoje kalba eina tik apie priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus. Nepaisydama to, darbo grupė vis tiek apskaičiavo ir pasiūlė būtent priežiūros maksimalų tarifą, kuris, jos nuomone, turėjo sudaryti 16,5 ct/m2. 
Pasiūlytas tarifas turėjo būti tvirtinamas šių metų sausio 26 d. vykusiame Tarybos posėdyje, tačiau grupelei šilumos vartotojų prie savivaldybės surengus piketą ir ėmus reikalauti, kad savivaldybė nustotų mulkinti šilumos vartotojus, politikams, matomai, pasidarė šiek tiek nesmagu ir jie savo pikto sumanymo tam kartui atsisakė. 
Klausimas buvo išbrauktas iš darbotvarkės, jo svarstymas buvo atidėtas iki kito Tarybos posėdžio. 
Gyventojus nesėdėti rankas sudėjus ir netylėti suagitavo panašių akcijų nuolatinis entuziastas Antanas Žadeikis ir viena daugiabučio namo bendrijos pirmininkė – Nijolė Malakauskienė. 

- Kaip piketuotojai suprato, kad Tarybos posėdyje politikai rengiasi juos apmulkinti? 
- Tuomet jie dar mažai ką suprato – žinojo, kad ankstesnis tarifas buvo 10 ct/m2, o naująjį rengiamasi kelti iki 16,5 ct/m2. Žinojo, jog Prezidentė yra pasakiusi, kad, įsigaliojus naujoms Šilumos ūkio įstatymo pataisoms, šilumos kaina turi ne didėti, o mažėti. Tokių žinių tąkart užteko, kad po savivaldybės langais susiburtų piketuotojų būrelis. 

- Šilumos vartotojai, turbūt, suprato, kad politikai savo pikto sumanymo atsisakė tik laikinai? 
- Dar prieš Tarybos posėdį, kuris turėjo vykti vasario 23 d., grupelė šilumos vartotojų išsiaiškino, kad, skaičiuojant maksimalų tarifą, galėjo būti neįvertinti eksploatavimo darbai. 
Kilo didelis žmonių pasipiktinimas, paskubomis buvo rengiamas nebe piketas, o visas mitingas. Šilumos vartotojus palaikė miesto Sąjūdžio pirmeivių klubo pirmininkė Irena Vasinauskaitė, kiti žinomi miesto visuomenininkai. 
Prieš pat Tarybos posėdį į Savivaldybės aikštę susirinko keli šimtai mitinguotojų, buvo surinkti keli šimtai parašų. Po mitingo dalis žmonių sugužėjo į Tarybos posėdį. 

- Ar Taryba prieš posėdį suprato, kad žmonės jau žino daugiau negu jiems buvo pasakyta? 
- Panašu, kad suprato. Tik prasidėjus posėdžiui klausimo svarstymas buvo atidėtas kitam Tarybos posėdžiui. Posėdžio protokole įrašyta, kad klausimo svarstymas buvo atidėtas todėl, kad to pageidauja Tarybos nariai. Ir viskas. Savaitės laikotarpyje administracijos direktorius, mero nurodymu, sudarė naują darbo grupę tarifui teisingiau apskaičiuoti. 

- Kaip sekėsi kitai darbo grupei? 
- Antroji darbo grupė apskaičiavo, kad priežiūros (eksploatavimo) tarifas yra 16,5 ct/m2, t. y. tokio pat dydžio kaip pirmosios darbo grupės apskaičiuotas priežiūros tarifas. 
Šilumos vartotojams buvo siekiama sudaryti įspūdį, kad antroji darbo grupė skaičiavimus atliko įvertinusi ir priežiūros, ir už juos gerokai sudėtingesnius eksploatavimo darbus, t. y. tą patį 16,5 ct/m2 tarifą suskaičiavo įvertinusi beveik tris kartus daugiau darbų nei buvo įvertinusi pirmoji darbo grupė. 

- Ar pavyko savivaldybės administracijai šilumos vartotojams tokį įspūdį sudaryti? 
- Ne, nepavyko. Ta pati grupelė šilumos vartotojų, suabejojusi ar antroji darbo grupė tikrai sąžiningai atliko savo darbą, kreipėsi į miesto merą prašydama tarifo kol kas netvirtinti ir atliktiems skaičiavimams patikrinti sudaryti darbo grupę, kurios 50 % sudarytų šilumos vartotojų deleguoti atstovai. 
Šilumos vartotojams kilo įtarimai, kad antroji darbo grupė jokių skaičiavimų neatliko, tik persirašė pirmosios darbo grupės atliktus skaičiavimus, kad eksploatavimo darbų į 16,5 ct/m2 tarifą neįskaičiavo, o šių darbų lentelę, neatlikusi su ja jokių skaičiavimų, tik formaliai pridėjo prie Tarybos būsimojo sprendimo projekto. 
Prieš kovo 29 d. numatytą Tarybos posėdį vėl buvo surengtas kelių šimtų šilumos vartotojų mitingas, vėl buvo surinkti keli šimtai parašų, reikalaujančių Tarybos posėdyje netvirtinti naujo 16,5 ct/m2 tarifo. Po mitingo dalis žmonių ir vėl sugužėjo į Tarybos posėdžių salę. 
Politikai, tikėjęsi, kad žmonės ateis jiems pasakyti ačiū ir juos palaikyti, liko didžiai nusivylę. Taryba, tik prasidėjus posėdžiui, tarifų tvirtinimo klausimą išbraukė iš posėdžio darbotvarkės ir atidėjo kitam – jau ketvirtam - posėdžiui. 

- Kaip toliau klostėsi įvykiai? 
- Šių metų birželio 28 d. vyko ketvirtas Tarybos posėdis, kuriame turėjo būti tvirtinamas minėtas tarifas. Šį kartą klausimas posėdyje jau buvo svarstomas, tačiau tarifas, pirmiausia, pačių šilumos vartotojų pastangomis, patvirtintas nebuvo. 
Šilumos vartotojai posėdžiui buvo pasirengę akivaizdžiai geriau, negu savivaldybės administracijos darbuotojai ir Tarybos nariai. 

- Ar buvo sudaryta darbo grupė, kurios prašė šilumos vartotojai? 
- Tik po šilumos vartotojų 10 žmonių grupelės vizito pas miesto merą šis pagaliau sutiko sudaryti darbo grupę, kurioje dirbtų 6 savivaldybės specialistai ir 6 šilumos vartotojų deleguoti atstovai. Bet tokia darbo grupė iki birželio 28 d. vykusio posėdžio, kuriame turėjo būti dar kartą svarstomas tarifų klausimas, sudaryta nebuvo. 

- Ką šilumos vartotojai veikė iki 2012 m. birželio 28 d. turinčio įvykti Tarybos posėdžio? 
- Laukėme, kol bus sudaryta trečioji darbo grupė, į kurią būtų įtraukta 50 % šilumos vartotojų deleguotų atstovų. Be to, gilinomės į pirmųjų dviejų darbo grupių atliktus skaičiavimus, šių skaičiavimų pagrįstumą ir teisėtumą. Rengėmės ketvirtajam Tarybos posėdžiui, kuris turėjo būti lemiamas, nes žinojome, kad Taryba iki liepos 1 d. būtinai tvirtins pirmųjų dviejų darbo grupių apskaičiuotus ir pasiūlytus tarifus. 

- Šiaulių miesto savivaldybė birželio 28 d. ketvirtą kartą bandė patvirtinti naują maksimalų tarifą, tačiau ir vėl nesėkmingai. Kaip šį kartą viskas vyko? 
- Tarybos posėdyje visos politinės partijos ir frakcijos buvo susitarusios bet kokia kaina tvirtinti arba 16,5 ct/m2 tarifą, kurį pasiūlė savivaldybės administracija, arba 10,0 ct/m2 tarifą, t. y. 6,5 ct/m2 mažesnį tarifą, kurį pasiūlė Socialdemokratų frakcija. 
Už 10,0 ct/m2 tarifą šilumos vartotojus labai aktyviai agitavo Pensininkų sąjūdžio pirmininkas Stasys Grigaliūnas. 
Tačiau Socialdemokratų frakcija, paklausiusi savo seniūno Arvydo Mockaus, išvakarėse nepagailėjusio laiko pasikonsultuoti ir su šilumos vartotojų atstovais, išmintingų patarimų, tik prasidėjus Tarybos posėdžiui savo alternatyvų projektą atsiėmė. 
Liko tik savivaldybės administracijos pateiktas sprendimo projektas, kuriame buvo numatyta tvirtinti maksimalų 16,5 ct/m2 tarifą. 
Tiesa, šalia Pensininkų sąjūdžio siūlymo pritarti 10,0 ct/m2 tarifui kai kurie bendrijų pirmininkai sakė, kad politikai bus linkę sutikti ir su 5 ct/m2 priežiūros tarifu, kad tik maksimalus tarifas būtų patvirtintas. 
Vienas prižiūrėtojų uždarosios akcinės bendrovės vadovas sakė, kad jis ir jo kolegos sutinka dirbti net ir už 0 ct/m2 priežiūros tarifą, kad tik daugiabučių gyventojai iš jų pirktų eksploatavimo, remonto, avarijų likvidavimo ir įrenginių keitimo darbus bei medžiagas. 
Pradėjus klausimą svarstyti vienas Tarybos narys ryžtingai padrąsino kolegas ir priminė jiems, matomai, išvakarėse pasiektą politikų susitarimą – geriau patvirtinkime blogą tarifą, negu liksime nepatvirtinę jokio tarifo. 
Posėdyje pasisakę šilumos vartotojų atstovai paaiškino, kad Taryba nepagrįstai rengiasi tvirtinti priežiūros (eksploatavimo) 16,5 ct/m2 tarifą, nors abi darbo grupės apskaičiavo ir pateikė tvirtinimui priežiūros 16,5 ct/m2 tarifą, o tokio tarifo nei Šilumos ūkio įstatyme, nei kituose įstatymuose bei teisės aktuose tvirtinti nenumatyta. 
Tarybai buvo paaiškinta, kad ankstesnis 10 ct/m2 tarifas apėmė priežiūros, eksploatavimo, remonto, avarijų likvidavimo ir įrenginių keitimo darbus bei medžiagas, o 16,5 ct/m2 tarifas, kurį dabar ruošiamasi tvirtinti, apims tik priežiūros darbus. 
Už eksploatavimo, remonto, avarijų likvidavimo ir įrenginių keitimo darbus bei medžiagas daugiabučių gyventojams teks mokėti atskirai, o tai kartu su priežiūros darbų kaina sudarys nebe 16,5 ct/m2, o apie 50,0 ct/m2. 
Tarybai buvo pasiūlyta netvirtinti neteisėto tarifo, sudaryti darbo grupę, kurios 50 % sudarytų šilumos vartotojų deleguoti atstovai ir kuri sąžiningai apskaičiuotų naująjį tarifą, parengtų realiai atliekamų priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašą. 
Vieno iš visuomenės atstovų pasisakymą pirmininkaujantis bandė nutraukti sakydamas, kad pasibaigė skirtas laiko limitas. Posėdžių salėje susirinkusiems žmonėms nesutinkant, kad kalbančiojo pasisakymas būtų nutrauktas, pirmininkaujantis pasiūlė Tarybos nariams tuo klausimu balsuoti. 
Nesulaukusi, kol politikai baigs balsuoti, salėje sėdėjusi visuomenininkė Sigita Saudargienė balsuoti pasiūlė ir susirinkusiems žmonėms. Visi balsavo už tai, kad kalbančiajam būtų leista tęsti pasisakymą. Netrukus lygiai taip pat balsavo ir Tarybos nariai. 
Jeigu Taryba neteisingai apskaičiuotą ir įstatymams prieštaraujantį 16,5 ct/m2 tarifą nuspręstų patvirtinti, šilumos vartotojų atstovai neslėpė, kad tokiu atveju jie apie tai informuos Lietuvos Vyriausybės atstovą, kuris iškart sustabdys tokio sprendimo galiojimą. 
Tarybos nariams buvo paaiškinta, kad tuo atveju, jeigu nebus įsiklausyta į žmonių nuomonę, tai bus įvertinta kaip politikų siekis apgauti gyventojus, kelti šilumos kainą, sabotuoti Prezidentės inicijuotą naująjį Šilumos ūkio įstatymą. 
Po tokių pasisakymų ir diskusijų daugelio politikų karingas nusistatymas bet kokia kaina tvirtinti sprendimo projekte numatytą tarifą gerokai aptirpo. 
Taryba naujojo 16,5 ct/m2 tarifo nepatvirtino, nors politikams trūks plyš iki 2012 m. liepos 1 d. reikėjo tai padaryti - „už“ nebalsavo nė vienas Tarybos narys, 8 balsavo „prieš“, o 13 Tarybos narių balsuodami susilaikė. 

- Ką galėtumėte papasakoti apie šiauliečių mitingą, kuris vyko prieš paskutinį Tarybos posėdį? 
- Mitingas prasidėjo likus valandai iki Tarybos posėdžio. Kadangi nebuvo galimybių šiauliečių laiku ir tinkamai informuoti, tai šį kartą į mitingą susirinko kiek daugiau nei 100 žmonių. Mitinge turėjo kalbėti šilumos vartotojai, bendrijų pirmininkai, visuomenininkai, Tarybos nariai, netgi su visuomenininkais bendradarbiaujantys kandidatai į Seimo narius. 
Tačiau jau pačioje mitingo pradžioje įvyko incidentas – „murzininkų“ vėliavų su svastikomis fone kalbėti atsisakė visuomenininkams padedantis Tarybos narys Aurimas Nausėda. 
Pastangos susitarti, kad asmenys, laikantys mums svetimas vėliavas su svastikomis, pasitrauktų bent kiek nuošaliau, rezultatų nedavė. 
Protestuodama prieš iššaukiantį „murzininkų“ elgesį iš mitingo pasitraukė viena iš jo organizatorių - centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų iniciatyvinė grupė, kurios nariai prieš savivaldybės langus surengė atskirą piketą, po to aktyviai dalyvavo ir pasisakė Tarybos posėdyje. 
Mums tokios reklamos visiškai nereikėjo, ne tokių tikslų turėdami mes visuomeniniais pagrindais dirbome miestui reikalingą darbą ir rinkomės į mitingą. 
Mindaugą Murzą pažįstu kaip buvusį Krašto apsaugos savanorį, jis yra aktyvus, apsiskaitęs. Jeigu jis atvyktų į mitingus kaip savanoris, kaip pilietis, kaip šilumos vartotojas - visuomet būtų laukiamas, jam, esant galimybei, visada būtų suteiktas žodis. 
Bet jam taip netinka, jam reikia ne to – jam ir jo bendraminčiams reikia į visus visuomeninius mitingus, ypač tuos, kuriuose valdžiai ar monopolininkams keliami ekonominiai reikalavimai, atvykti su svastikomis, šiems mitingams suteikti neonacistinį pobūdį. 
Niekas mitinguotojų net neklausia – nori jie to ar nenori? 
Tokiais veiksmais daroma didelė žala miesto visuomeniniam gyvenimui, visuomenininkų tikslams kovojant prieš nepagrįstai didinamas šilumos kainas, korupciją, politikų ir monopolininkų savivalę. 
Kuo kalti tie mitingų dalyviai, kurie stovi su savo pieštais plakatais ir kurių nei filmuoti, nei fotografuoti nenori žiniasklaida vien dėl to, kad už jų nugarų su savo vėliavomis atsistoja „murzininkai“? 
Nenorėdami prieš savo valią tapti neonacistais visų mieste vykstančių ekonominio pobūdžio mitingų vengia bent kiek atsakingesnes pareigas užimantys piliečiai, universiteto dėstytojai, studentai, moksleiviai, norintys visuomenininkams padėti ir su jais bendradarbiauti politikai. 
Jie visi puikiai žino, kad, kartą sodriau pasireklamavę vėliavų su svastikomis fone, visam gyvenimui sužlugdys savo karjerą arba visą gyvenimą tiek tarnyboje, tiek politinėje veikloje bus kažkieno nuolat tampomi už virvutės. 
Be inteligentijos aktyvaus dalyvavimo visuomeninėje veikloje, lyg be gaivaus oro, miesto visuomeninis gyvenimas, kaip ir pats miestas, baigia uždusti. 
Tiesa, yra politikų, netgi Tarybos narių, kurie mielai sako kalbas virš galvų plevėsuojant nacistinių spalvų vėliavoms su svastikomis, tačiau jie kažkaip žino, kad tai neturės neigiamos įtakos jų politinei karjerai. Jie, matyt, žino tai, ko nežino kiti politikai, visuomenininkai, inteligentija. 
Nemaža dalis šiauliečių, atvykstančių į mitingus pakovoti dėl mažesnių šilumos kainų, kitų gyventojams palankesnių Tarybos sprendimų, pamatę iškeltas „murzininkų“ vėliavas su svastikomis, nebeina į Savivaldybės aikštę, apsisuka ir išeina arba išvažiuoja. 
Antrą ar trečią kartą veltui laiką sugaišę ir taip nuvilti žmonės daugiau į jokius kvietimus atvykti į mitingus, vykstančius prie savivaldybės, nebekreipia dėmesio. 
Tokie „murzininkų“ veiksmai labai parankūs jėgoms, suinteresuotoms, kad Vakaruose apie mus ir toliau būtų kalbama kaip apie žydšaudžių tautą, kurios perauklėti beveik neįmanoma, kad bet kokie nacionaliniai judėjimai mūsų šalyje jau pačioje užuomazgoje įgautų neonacistinį ir antisemitinį pobūdį. 
Tokie „murzininkų“ veiksmai labai parankūs rinkos monopolininkams, siekiantiems, kad vartotojų protestai nevirstų masiniais, kad nutarusių nebetylėti vartotojų protestus palaikyti vengtų inteligentija, politikai, plačioji visuomenė. 

- Ką toliau planuoja daryti Taryba, kad vieną kartą pagaliau patvirtintų tą nelemtąjį maksimalų tarifą? 
- 2012 m. birželio 28 d. vykusiame Tarybos posėdyje miesto meras dar kartą pažadėjo maksimaliam tarifui apskaičiuoti sudaryti darbo grupę, kurios pusę sudarytų šilumos vartotojų deleguoti atstovai. Manau, kad šį kartą tokia darbo grupė bus tikrai sudaryta. 

- Koks ekonominis nuostolis būtų buvęs Šiaulių miesto daugiabučių gyventojams, jeigu Taryba 2012 m. birželio 28 d. posėdyje būtų patvirtinusi 16,5 ct/m2 priežiūros tarifą? 
- Miesto daugiabučių pastatų bendras naudingas plotas sudaro 1 988 114 m2. 
Iki šiol, galiojant Tarybos 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimu patvirtintam 10,0 ct/m2 tarifui, gyventojai už šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, įskaitant eksploatavimą, remontą, avarijų šalinimą, įrenginių keitimą ir medžiagas, mokėjo 2 385 736 Lt/metus: 
1 988 114 m2 x 10 ct/m2x 12 mėn. : 100 = 2 385 736 Lt/metus
Jeigu Tarybos 2012 m. birželio 28 d. posėdyje būtų buvęs patvirtintas 16,5 ct/m2 priežiūros tarifas, už eksploatavimą, remontą, avarijų šalinimą, įrenginių keitimą ir medžiagas mokant papildomai, gyventojai būtų mokėję 11 928 684 Lt/metus: 
1 988 114 m2 x 50 ct/m2x 12 mėn. : 100 = 11 928 684 Lt/metus
Jeigu ankstesnis tarifas galiojo beveik 10 metų, tai ir naujas tarifas gali galioti taip pat 10 metų. Apie ekonominį nuostolį, kurį būtų patyrę miesto daugiabučių gyventojai Tarybai 2012 m. birželio 28 d. posėdyje patvirtinus 16,5 ct/m2 priežiūros tarifą, tegul sprendžia patys daugiabučių gyventojai. 

- Centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų iniciatyvinė grupė Šiauliuose tampa vis rimtesne jėga sprendžiant miesto šilumos ūkio ir šilumos kainų klausimus. Kada ir kaip ši grupė susibūrė, kur šiuo metu esate įsikūrę? 
- Buvome vienas iš trijų Šiauliuose veikusių Jungtinio demokratinio judėjimo skyrių, dabar dirbame savarankiškai. Iki šiol parengėme suverenios valstybės atkūrimo programą, aktyviai dalyvavome sprendžiant naktinės prekybos alkoholiu, sumažintų senatvės pensijų atstatymo klausimus. 
Pastaruoju metu aiškinomės šilumos kainų mažinimo galimybes, Šiaulių termofikacinės elektrinės ekonominį pagrįstumą ir statybos kainą, šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus. Jei į mūsų veiklą įsijungs daugiau žmonių, galėsime imtis ir kitų darbų. 
Mūsų grupės susirinkimai vyksta Vilniaus g. 88 (Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmuose) kiekvieną trečiadienį, 17.30 val. 
Už tai, ką sužinojome apie šilumos kainas ir jų skaičiavimo metodiką dėkingi esame šiauliečiui šilumos ūkio specialistui Algirdui Drevinskui. 
Šiuo metu mūsų iniciatyvinės grupės veikloje dalyvauja virš 25 žmonių. Jeigu yra aktyvių šiauliečių, pritariančių, kad ryžtingi ir gerai organizuoti visuomenininkai gali pradėti keisti miestą, kviečiame pas mus atvykti ir įsijungti į mūsų veiklą (telefonas: 8 41 453555; mob. telefonas: 8 698 88877; el. paštas: vytautas.kabaila@gmail.com). 
Mums reikalingi ir tie, kurie gali pasidalinti savo patirtimi, ir tie, kurie gali piešti plakatus, dalyvauti piketuose, mitinguose, mums reikalingi ir dirbantieji, ir pensininkai, ir studentai, t. y. reikalingi visi tie, kurie turi gerų ketinimų ir noro prisidėti prie mūsų veiklos. Mūsų veikoje negali dalyvauti politinėms partijoms priklausantys asmenys.