Šiaulių miesto savivaldybės kai kurių politikų siūlomos skubios Šilumos ūkio įstatymo pataisos, tariamai nukreiptos prieš nepriklausomus šilumos gamintojus, naudingos gali būti tik tiems patiems nepriklausomiems šilumos gamintojams ir ... įvežtinėmis gamtinėmis dujomis prekiaujančioms įmonėms
2013 m. spalio 24 d.
2022 m. lapkričio 13 d. redakcija
Šiauliams 2013 metais nereikėtų nepasvertai inicijuoti nei Šilumos ūkio įstatymo, nei jokio kito teisės akto pataisų, kurios keistų šilumos supirkimo tvarką iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Būtent dabar galiojantys teisės aktai per pastaruosius metus leido Šiauliams taip ženkliai sumažinti šilumos kainą, ko nebuvo pavykę padaryti daugiau nei dešimtmetį.
Tai, kad kitų miestų gyventojams, o taip pat ir kai kuriems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams bei politikams susidaro įspūdis, jog įstatymai privatiems šilumos gamintojams sudaro palankias sąlygas vesti akcinę bendrovę „Šiaulių energija“ prie bankroto, neatitinka tikrovės, nes prie bankroto, nevykdydami Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimo mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams, šilumos tiekimo įmonę veda jos vadovai, savivaldybės vadovai ir miesto Taryba.
Daroma viskas, kad akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ ir toliau 30 % šilumos gamintų kūrendama brangias gamtines dujas, kad miestui būtų reikalingas nepriklausomas šilumos gamintojas, bet kada galintis šį šilumos kiekį pradėti gaminti ir akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ parduoti kūrendamas tris kartus pigesnį biokurą.
Kiekvienas nepriklausomas šilumos gamintojas, investavęs į Šiaulius 20 ar 25 mln. Lt, šiuos pinigus atsiims per kokius 5 metus, pardavinėdamas miesto Pietinės katilinės sistemai reikalingus 30 % šilumos tik vienu ar keliais procentais pigiau nei ją pasigamintų akcinė bendrovė „Šiaulių energija“, kūrendama gamtines dujas.
Tik tuo atveju, jeigu akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ pastato dar vieną – antrąją – 20 MW galios biokuru kūrenamą katilinę, nepriklausomi šilumos gamintojai praranda interesą veržtis į Šiaulius, nes šiluma iš jų bus superkama ne po 9,85 ct/kWh, kaip viskas vyktų dabar, o po 6,07 ct/kWh, ką patvirtina ir akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ 2012 m. gruodžio 27 d. parengta studija „Biokuro panaudojimo šildymui plėtros galimybės“, jeigu norėsi pastebėti ir tinkamai įvertinti joje pateiktus duomenis.
Nė vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, šilumą gamindamas po 6 ct/kWh, nenorės jos pardavinėti po 6,07 ct/kWh. Tai tokia antrosios 20 MW galios biokuru kūrenamos katilinės, kurios niekaip nenori statyti nei akcinė bendrovė „Šiaulių energija“, nei Šiaulių miesto savivaldybė, didžioji paslaptis. Bet kokia kaina nestatyti šios katilinės reiškia ne tik leisti pelnytis dujininkams, bet ir palikti dirbtinę nišą nepriklausomam šilumos gamintojui, kuris, pasitaikius palankiai progai, ateitų į Šiaulius, o atėjęs į Šiaulius, iš pradžių po 6 ct/kWh gaminamą šilumą akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ pardavinėtų po 9,85 ct/kWh, o vėliau, pastatęs antrąją 20 MW galios biokuro katilinę arba kogeneracionę jėgainę, stabdytų šilumos tiekėjo jau veikiančią 20 MW galios biokuro katilinę, termofikacinę elektrinę ir taip šilumos tiekimo įmonę priverstų pasitraukti iš šilumos gamybos verslo, perimdamas šį verslą į savo rankas.
Nebūtina šiuo metu keisti Šilumos ūkio įstatymo, kitų teisės aktų, kad jie sudarytų palankesnes sąlygas šilumos tiekėjams konkuruoti rinkoje su nepriklausomais šilumos gamintojais, nes dabar galiojantys teisės aktai, kaip niekada iki šiol, atitinka ne tik šilumos vartotojų, bet ir akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ interesus, sudaro palankias sąlygas sąžiningai nepriklausomų šilumos gamintojų veiklai, bet nepalankūs brangias dujas šilumos gamybai siūlantiems verslininkams, jų sukurtai ir net du dešimtmečius klestėjusiai sistemai, kada šiluma buvo gaminama stengiantis jos pagaminti kaip galima daugiau kūrenant gamtines dujas.
Nebent galima būtų peržiūrėti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kai kuriuos nutarimus ir pažymas, kuriais vadovaudamasi Komisija skatina kvotų paskirstymo aukcionų laimėtojus, tokius kaip uždarąją akcinę bendrovę „GECO-Taika“, suteikdama jiems teisę kogeneraciniame procese pagamintą žaliąją elektros energiją valstybei parduoti po 33,5 ct/kWh, kai tuo tarpu ta pati valstybė analogiškai pagamintą žaliąją elektros energiją iš akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ superka po 30,0 ct/kWh.
O jeigu Šiaulių miesto savivaldybės taryba, vietoj to, kad įpareigotų akcinę bendrovę „Šiaulių energija“ artimiausiai metais statyti antrąją 20 MW galios biokuro katilinę, nuspręstų skelbti moratoriumą nepriklausomų šilumos gamintojų veiklai, tokiais savo veiksmais ji tik laikinai sustabdytų nepriklausomų šilumos gamintojų veržimąsi į miesto šilumos ūkį ir, tikriausiai, pažeistų įstatymus, nieko apčiuopiamo nelaimėtų ir teismuose nepriklausomiems šilumos gamintojams sumokėtų didelius pinigus už jų verslui padarytą žalą.
Teismuose laimėję bylas dėl žalos atlyginimo, šilumos vartotojų interesams turinčių atstovauti asociacijų, Tarybos narių ir Seimo narių rankomis ne šilumos tiekimo įmonių, ne šilumos vartotojų, o savo naudai pakeitę Šilumos ūkio įstatymą, kitus teisės aktus, nepriklausomi šilumos gamintojai su nauja energija imtų veržtis į savivaldybėms priklausančius šilumos ūkius ir juos perimtų be didesnių kliūčių.
Šiandieną galiojantys įstatymai nepriklausomus šilumos gamintojus nukreipia investuoti į tuos miestus, kuriuose šilumos ūkyje klesti betvarkė ir korupcija, kuriuose savivaldybių ir šilumos tiekimo įmonių vadovai užsispyrusiai ir toliau šilumą gamina kūrendami brangias gamtines dujas.
Jeigu Šiaulių miesto savivaldybė paskelbs moratoriumą privačių investicijų į miesto šilumos ūkį, bus padaryta didelė, ne mažesnė kaip 3,5 mln. Lt žala šilumos vartotojams kasmet, nes akcinė bendrovė „Šiaulių energija“, nebesibaimindama, kad ateis nepriklausomas šilumos gamintojas, ir toliau 30 % šilumos gamins kūrendama gamtines dujas.
Tai bus naudinga gamtinių dujų tiekėjams, galbūt, akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ ir savivaldybės vadovams, kuriems dujininkai skolingi, tikriausiai, neliks, ir, galbūt, nepriklausomiems šilumos gamintojams, kurie žino kaip suskaičiuoti ir prisiteisti jiems padarytą žalą. Tačiau tai nė vienu iš paminėtų atvejų nebus naudinga nei savivaldybės gyventojams, nei miesto centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams.
PRIDEDAMA:
2. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, įsigaliojęs nuo 2013 m. liepos 20 d., 24 lapai.
Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos
„Visuomeninės iniciatyvos“ parengta informacija
