Pereiti į pagrindinį turinį

  • Renginys

2018 m. lapkričio 15 d. 

RENGINIO ATASKAITA

Viešoji įstaiga Šiaurės Lietuvos kolegija 2018-10-22 – 2018-12-31 laikotarpiu įgyvendina Šiaulių miesto pietinės teritorijos bendruomenių ir NVO projektą „Jungtinės NVO ir bendruomenių iniciatyvos klestinčios visuomenės link“. 

Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacija „Visuomeninės iniciatyvos“, prisidėdama prie šio projekto įgyvendinimo, vykdo pilietinę iniciatyvą ir rengia pasiūlymus dėl Šiaulių miesto viešojo transporto pertvarkos. 

Projektą finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Projektą remia Šiaulių miesto savivaldybė. 

Šių metų lapkričio 15 d. Šiaurės Lietuvos kolegijoje (Tilžės g. 22, Šiauliai) vyko trečiasis renginys „Pilietinė iniciatyva rengiant pasiūlymus dėl Šiaulių miesto viešojo transporto pertvarkos“. Iki metų pabaigos vyks dar keturi tokie renginiai. 

Renginyje dalyvavo 41 miesto viešojo transporto pertvarka suinteresuotas šiaulietis. 


Renginio dalyviai informuojami, jog šiauliečių pasirašytas 2018 m. lapkričio 9 d. raštas „Dėl naujai perkamų 12 suslėgtąsias gamtines dujas naudojančių žemagrindžių autobusų galimo perdavimo ne uždarajai akcinei bendrovei „Busturas“ išsiųstas savivaldybės administracijai. 

Tikimasi, kad atsakymas bus gautas greičiau nei per 20 darbo dienų. 

Renginyje dalyvaujantis uždarosios akcinės bendrovės „Busturas“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Silvas Gedaminskas išreiškia nuomonę, jog keleivių pervežimo miesto maršrutiniais autobusais konkurso rengėjai galėtų atsižvelgti į šiauliečių pasiūlymus. 

Birutė Rutkauskaitė. Ar miesto pervežimų konkurso sąlygos bus tvirtinamos Taryboje? 

Keletas renginio dalyvių išreiškia nuomones, kad, tikriausiai, nebus. Tiksliai galima bus sužinoti, kai iš savivaldybės bus gautas atsakymas į renginio dalyvių 2018 m. lapkričio 9 d. paklausimą. 


Renginio dalyviai supažindinami su Šiaulių miesto savivaldybės administracijai skirtu raštu dėl surinktos informacijos apie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio savivaldybių mokėjimus keleivių vežėjams miesto maršrutiniais autobusais ir mikroautobusais Eur/km. 

Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacija „Visuomeninės iniciatyvos“ 2018 m. liepos 20 d. raštu Nr. 26 V kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją prašydama pateikti šią informaciją: kiek Eur/km šiuo metu Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio savivaldybės moka vežėjams, vežantiems tų miestų keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutiniais autobusais. 

LR susiekimo ministerija 2018 m. liepos 26 d. raštu Nr. 2-10400 asociaciją informavo, kad jos prašymą persiunčia nagrinėti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio savivaldybėms ir prašo jų pagal kompetenciją atsakyti pareiškėjui. 

Asociacija gavo atsakymus iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio savivaldybių, kuriuos teikia Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir tikisi, kad tai savivaldybei padės geriau pasirengti keleivių pervežimo miesto reguliaraus susisiekimo maršrutiniais autobusais tarptautiniam konkursui. 

Šios iniciatyvos buvo imtasi reaguojant į savivaldybės mero 2018-06-25 raštą Nr. S-2029 ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Marijaus Veličkos 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. S-2430, kuriuo asociacijos buvo paprašyta pasiūlymus dėl uždarosios akcinės bendrovės „Busturas“ geresnio valdymo ir pasirengimo dalyvauti keleivių vežėjo konkurse Šiaulių mieste, įvertinus kitų didžiųjų Lietuvos miestų keleivių pervežimo situacijos analizę, pateikti Šiaulių miesto savivaldybės administracijai. 

Aptariami Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vežėjams taikomi įkainiai Eur/km. Panevėžys dar netaiko įkainių Eur/km. Įkainiai, priklausomai nuo autobusų ir mikroautobusų dydžio, taikomi nuo 0,56 iki 1,64 Eur/km. 

Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ aptarnauja 85 % miesto keleivių pervežimo rinkos. 

Silvas Gedaminskas. Taikomi įkainiai apima tik pačias vežimo paslaugas ir neapima miesto pervežimų operatoriaus paslaugų. Vilniuje ir Klaipėdoje šios paslaugos atskirai administruojamos, Kaune – dalinai atskirai. „Busturas“ viską atlieka savo jėgomis. 

Renginio dalyviai pritaria surinktos informacijos pateikimui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Marijui Veličkai. 


Uždarosios akcinės bendrovės „Busturas“ atstovams buvo perduota šiaulietės Audronės Neimantaitės nuotrauka ir prašymas atkreipti dėmesį į kai kurių miesto autobusų sėdynių nepatrauklų estetinį vaizdą. 

Įmonės generalinio direktoriaus pavaduotojas Silvas Gedaminskas paaiškina, kad įmonė stengiasi kaip galima greičiau sutvarkyti tai, kas yra sulūžę, sugandinta, įvertinęs pateiktą nuotrauką, neprieštarauja, kad tokias suremontuotas sėdynes reikia estetiškiau sutvarkyti, pažada, kad tuo bus pasirūpinta, paprašo, kad gyventojai, pastebėję panašius trūkumus, turintys nusiskundimų, dažniau praneštų apie tai įmonei ar jos atsakingiems darbuotojams. 


Silvas Gedaminskas. Konkurencijos taryba taiko Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį, jei be savivaldybei priklausančios įmonės yra dar nors vienas vežėjas, pageidaujantis teikti keleivių pervežimo paslaugas. 

Jonas Šidlauskas. Bet juk tai savivaldybės turto nuvertinimas, tai visų savivaldybės gyventojų investicijos į miesto viešąjį transportą nuvertinimas. Konkurencijos taryba gina privataus verslo interesus, bet ne gyventojų, ne vartotojų interesus. Mes pralošime, o išloš privatus verslas. 

Imantas Šteinertas. Konkurencijos taryba ignoruoja gyventojų interesus, nenori suprasti, kad būtent šis interesas yra svarbiausias. 

Egidijus Elijošius (LR Seimo narių Stasio Tumėno ir Arūno Gumuliausko padėjėjas-sekretorius). Konkurencija sudaro pigesnių kainų galimybes. Savivaldybės įmonė neturėtų siekti pelno, bet turėtų sukurti sąlygas, kuriomis visi būtų patenkinti. Negalima pažeisti visuomenės intereso, taip pat ir intereso iš savivaldybės gauti visuomenę dominančią informaciją, kurios ji prašo. 

Stasys Poškevičius. Europos Sąjungos šalyse privatus viešasis transportas nepasiteisino. 

Imantas Šteinertas. Savivaldybės įmonę, teikiančią viešąsias paslaugas, savivaldybės taryba gali kontroliuoti daug paprasčiau ir efektyviau. 

Birutė Rutkauskaitė. Ar turime patys kitų naudai nuvertinti savo turtą, savo įmonę? Blogą advokatą Šiauliai teisme turėjo. Reikėtų kreiptis į Šiauliams atstovaujančius Seimo narius. 

Egidijus Elijošius. Kalbama apie atvirą rinką, pigesnių galimybių buvimą. Kai tai susiję su pigesne kaina – gerai. Kai tai liečia savivaldybės turtą – ne visada būna gerai, būna pažeidžiami piliečių interesai. Latvių vežėjai laimi, nes dirba už mažesnį pelną. Ne tiek svarbu, kas veža, kiek svarbu už kiek ir ar kokybiškai veža. 

Birutė Rutkauskaitė. Koks skirtumas tarp privačios bendrovės ir savivaldybės įmonės pelno? 

Egidijus Elijošius. Aš šiuo atveju nei už, nei prieš. 

Birutė Rutkauskaitė. Privačios bendrovės pelnas keliauja į Bahamus, o savivaldybės įmonės pelnas panaudojamas viešiesiems poreikiams tenkinti. 

Jonas Šidlauskas. Jei savivaldybės įmonė dirba blogai, tai klausimas – kur sėdi žiopliai? Jei blogai, kad savivaldybės įmonė veža, tai ši blogybė yra pati geriausia iš visų blogybių. Jei privataus vežėjo autobusai nebeišvažiuoja – kas veš žmones į darbą? 

Egidijus Elijošius. Sudedami saugikliai. 

Imantas Šteinertas. Kontroliuoti savivaldybės įmonės darbą gali ne tik savivaldybės taryba, bet ir gyventojai. 


Užsimezga diskusija apie tai, kas lėmė neįtikėtinai sėkmingą pastarųjų dviejų metų uždarosios akcinės bendrovės „Busturas“ veiklą. 

Stasys Paškevičius. Naujas direktorius ir jo komanda. 

Eugenija Vaitkienė. Meras ir naujai paskirtas įmonės direktorius. 

Birutė Rutkauskaitė. Pradėjęs darbą naujasis įmonės direktorius pirmiausia įvedė tvarką. Visas miestas žinojo, kas iki tol dėjosi įmonėje. Naujasis direktorius gavo mero palaikymą. Jei nebūtų gavęs mero palaikymo, nieko nebūtų išėję. Kai kurie politikai nelinki gero įmonei. 

Mindaugas Skirius. Informacija, kad į Šiaulius ateis privatūs konkurentai, kad nepavyks išvengti konkurencijos. 

Imantas Šteinertas. Baimė, kad ateis konkurentai ir liks be darbo. 

Danutė Šniukienė. Nauja vadovų komanda, jos naujas požiūris į įmonės valdymą, darbo organizavimą. 

Juozas Poškevičius. Kai kurie politikai ne padėjo, o kenkė įmonei. 

Egidijus Elijošius. Visos trys nuomonės yra teisingos. 

Birutė Rutkauskaitė. Miesto visuomenė taip pat prisidėjo prie savivaldybės ir įmonės vadovų teigiamo požiūrio į įmonės valdymą, jos tolimesnį likimą. 

Jadvyga Urbonienė. Tai, pirmiausia, direktoriaus ir viso kolektyvo nuopelnas. Savivaldybei nebebuvo ką daryti. Konkurentai – tai niuksas į šoną. 

Gintautas Šėporaitis (uždarosios akcinės bendrovės „Busturas“ Informacinių technologijų skyriaus vadovas). Visi keturi variantai yra tinkami, bet „Busturas“ nebijo konkurencijos. Bendrovė dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose kituose miestuose ir stovi gerose pozicijose. Didžiausia baimė dėl sąžiningų konkurso sąlygų. Tai matosi ir jaučiasi. Jau vien tai, kad savivaldybės kapitalo  įmonė privalo viešinti daugelį savo ekonominių-finansinių rodiklių dėl skaidrumo reikalavimų (kas yra teisinga ir suprantama) ir su ribojama galimybe pelningai dirbti (pajamos geriausiu atveju turi dengti sąnaudų dydį ir tik), negali imti rinkos su iš anksto suplanuotu nuostoliu, tuo tarpu, privataus kapitalo įmonė rinkos paėmimui gali manipuliuoti savo siūloma kainodara nepaisant laikino nuostolingumo, bet taikant užimti kuo didesnę rinkos dalį, ypač tuomet, kai vežėjas dirba ne vienoje lokacijoje ir turi tam sukaupęs/paskyręs plėtrai lėšų. Šiuo atveju miesto bendrovei šansų mažai. Čia ir yra ta sąžiningumo riba, kuri turi būti suprasta. 


Vyksta diskusija apie Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje minimą sąžiningą konkurenciją. Bandoma išsiaiškinti, ką reiškia ši sąvoka. 

Birutė Rutkauskaitė. Viešai paskelbtos konkursų sąlygos, vienodos savivaldybės ir privačioms įmonėms. 

Kitų pasiūlymų dėl sąžiningos konkurencijos sąvokos nėra. Diskusijų metu paaiškėja, kad, renginio dalyvių turima informacija, sąvoka „sąžininga konkurencija“ nėra nei įteisinta, nei išaiškinta nė viename Lietuvos Respublikos teisės akte. Šios sąvokos aiškinimo monopoliu disponuoja tik Konkurencijos taryba ir teismai, įskaitant Konstitucinį Teismą. 

Konkurencijos taryba, kaip ir teismas, šią sąvoką aiškina savaip ir tai daro tik tada, kada kas nors jau suklydo ir kažką reikia bausti. 

Lietuvoje sąžiningos konkurencijos subjektais gali būti tik valstybė, savivaldybės ir ūkio, t. y. verslo, subjektai. Įprastai valstybė ir savivaldybės būna sąžiningą konkurenciją pažeidinėjantys subjektai, kuriems Konkurencijos taryba, ūkio, t. y. verslo, subjektų prašymu, skiria baudas. 

Gyventojai, vartotojai, keleiviai neminimi kaip sąžiningos konkurencijos subjektai. Jų interesų Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje minima sąžininga konkurencija, kaip ją aiškina teismai ir Konkurencijos taryba, nepripažįsta. 

Bent jau nė vienas renginio dalyvis nepateikia jam žinomų pavyzdžių, kad būtų ar galėtų būti kitaip. 

Vyksta diskusija apie Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje minimus vartotojų interesus, kuriuos gina, bent jau turi ginti valstybė. 

Į klausimą, kokios valstybės institucijos ar tarnybos, jų turimomis žiniomis, gina vartotojų interesus, posėdžio dalyviai atsakymų nepateikia. 

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gina tik vartotojų teises, bet ne vartotojų interesus. Konkurencijos taryba gina verslo subjektų interesus. 

Konkurencijos taryba, kaip ir Konstitucinis Teismas, pasisakydami dėl Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje minimų vartotojų interesų, kuriuos gina valstybė, savo aiškinimuose švelniai nuvairuoja link vartotojų teisių, tarsi vartotojų teisės ir vartotojų interesai būtų tos pačios reikšmės sinonimai. 

Taip daroma labai didelė žala gyventojams, valstybei ir pačiam teisingumui. Vartotojams, t. y. šalies gyventojams, bandoma įteigti, kad jie, skirtingai nei politikai, verslininkai, kitos privilegijuotos socialinės grupės, neturi ir negali turėti savo interesų, kad jų galvos turi būti plastmasinės, jie, kaip vartotojai, neturi būti nei asmenybės, nei piliečiai, jie neturi mąstyti, o vienintelis jų ginklas ir pasirinkimas – pirkti arba nepirkti. 

Tai labai blogai ir taip negali ilgiau tęstis. Vartotojų interesai turi būti oficialiai pripažįstami, jie turi turėti teisę į savo interesų gynimą ir jų atstovavimą, valstybė turi ginti ne tik vartotojų teises, bet ir jų interesus. 


Vygandas Narušis. Europos Sąjungos šalyse veikia trys viešojo transporto modeliai – skandinaviškas, angliškas ir vokiškas. Kokį modelį rinksis savivaldybė? Anglijoje, išskyrus Londoną, keleivius miestuose veža privatus transportas, bet yra didelė betvarkė. 

Silvas Gedaminskas. Mes pasisakome už vokišką modelį, kai aptarnauja municipalinis (savivaldybės) vežėjas. Laimėsime konkursus. Tikimės laimėti 12 naujų autobusų konkursą ir jais pradėti vežti keleivius. 

Elvyra Užkuraitienė. Rezervų gerinti uždarosios akcinės bendrovės „Busturas“ veiklą dar yra. Yra naujų, patogių autobusų, bet yra ir prastų, barškantys, sėdynės nutrintos ir pan. 

Silvas Gedaminskas. Negalime visų iš karto atnaujinti. 

Birutė Rutkauskaitė. Kiek kainuoja naujas autobusas? 

Silvas Gedaminskas. 220 – 240 tūkst. eurų. 

Birutė Rutkauskaitė. Keleiviams sunkiai įskaitomi autobusų numeriai. Ypač šoniniai ir galiniai. Gale numerių iš viso nėra. 

Silvas Gedaminskas. Darome. Ant šono ir gale turi būti numeriai. 

Elvyra Užkuraitienė. Kodėl savivaldybės taryba nepatvirtino uždarosios akcinės bendrovės „Busturas“ generalinio direktoriaus 2017 metų veiklos ataskaitos, jeigu ji tokia gera? 

Diskusijų metu paaiškėja, kad ataskaitos taryba nepatvirtino ne todėl, kad ji buvo bloga, kad įmonė ar jos vadovas 2017 metais blogai dirbo, netgi ne todėl, kad tarybos nariai būtent taip norėjo išreikšti savo solidarumą su mitinguojančiais po savivaldybės langais uždarosios akcinės bendrovės „Busturas“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovais. 

2018 m. liepos 5 d., kada taryba nepritarė ataskaitai, įmonės administracija ir darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ jau buvo sutikę sėsti prie derybų stalo ir politikams papildomai raginti įmonės administraciją sėsti prie derybų stalo jau nebereikėjo. 

Tuo labiau, kad Tarybos nepritarimas generalinio direktoriaus 2017 metų veiklos ataskaitai buvo smūgis pirmiausia pačiai įmonei, t. y. ir įmonės administracijai, ir įmonės darbuotojams. 

Meras prieštaravo ataskaitos nepatvirtinimui 2018 m. liepos 5 d. vykusiame Tarybos posėdyje, padėkojo šiauliečiams, kurie prieš 2018 m. rugsėjo 6 d. vykusį Tarybos posėdį piketavo Savivaldybės aikštėje ir Tarybos posėdžių salėje. 

Panašu, kad, nepritardami ataskaitai, politikai kai ką svarbaus norėjo pasakyti įmonės generaliniam direktoriui, kad jis būtų lengviau sukalbamas prieš netrukus vyksiantį miesto keleivių pervežimo paslaugų konkursą. 

Gintautas Šėporaitis. Retas dalykas, kad verslo įmonėje keistųsi savininkas kas keturi metai. Bendrovėje „Busturas“ tiesiog neišvengiamai tai vyksta su kiekvienais miesto tarybos ar mero rinkimais. Praeina metai, kol naujai išrinkta valdžia susipažįsta su darbu, įmone, darbuotojais, tuo metu šį procesą turi aptarnauti visi įmonės specialistai. Nelieka laiko tuo metu imtis jokių iniciatyvų, o taip pat nežinoma, kokie toliau bus naujo savininko nurodymai. Tai lyg praėjusio laikotarpio „atrajojimas“, kuris realiai neša įmonei paslėptus nuostolius, nes specialistai pajungti praėjusio laikotarpio ataskaitų pakartotiniam apdorojimui ir pateikimui, kartais visai kitais pjūviais, nei buvo teikta ankstesniems vadovams. 

Gintautas Šėporaitis. Daug rašoma ir skelbiama apie civilinę saugą, daromi civilinės saugos planai, miesto gyventojų evakuacijos planai, kuriuose numatoma prievolė dideliam vežėjui, bet niekas nežino ar toks vežėjas bus, kai, neduok Dieve, prireiks. Privatus vežėjas vargu ar tuo pasirūpins. 

Stasys Paškevičius. Vis dėlto „Busturo“ autobusai mieste gana tiksliai laikosi važiavimo grafikų. Norėčiau už tai padėkoti. 

Silvas Gedaminskas. Stengsimės ir ateityje laikytis sudarytų grafikų. 

Elvyra Užkuraitienė. Neliaupsinkim per daug. Kartais ištraukia tokius „carinius“ autobusus, kad ... Įdomu, iš kur juos traukia? 

Silvas Gedaminskas. Palaipsniui keičiame. Neseniai 15 padėvėtų nupirkome, kitus gausime sekančių metų pradžioje. 


Aptariamos Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 kai kurios nuostatos. 

Reglamento preambulės 12 punkte pažymėta, jog Europos Bendrijos teisės požiūriu nėra svarbu, ar keleivinio transporto viešąsias paslaugas teikia valstybės, ar privačios įmonės. 

Reglamento 1 straipsnio 1 punkte išaiškinta, jog Reglamento tikslas yra nustatyti, kaip kompetentingos institucijos, laikydamosi Bendrijos teisės nuostatų, gali veikti viešojo keleivinio transporto srityje, siekdamos užtikrinti bendrus ekonominius interesus tenkinančių paslaugų teikimą, kad tų paslaugų būtų daugiau, jos būtų saugesnės, kokybiškesnės ir pigesnės nei jas teikiant įprastinėmis rinkos sąlygomis. 

Galima padiskutuoti, ką reiškia saugesnės paslaugos. Saugesnės viešojo transporto paslaugos, tikriausiai, apima ne tik būtinybę apdrausti keleivius, techniškai tvarkingas transporto priemones, pakankamą patirtį vežant keleivius turinčius vairuotojus. 

Birutė Rutkauskaitė. Kad autobuse nepapjautų, neapvemtų, neapleistų blusomis. 

Diskutuojama, jog keleivių saugumas apima ne tik jų, kaip keleivių, fizinį saugumą ir gerą nuotaiką, bet ir saugumo jausmą dėl paslaugų, kurios bus teikiamos ne tik einamuoju metu, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje. 

O čia jau labai svarbu – turėti patikimą savivaldybės vežėją ar jį naikinti dėl geresnių, bet trumpalaikių ir abejotino patikimumo pasiūlymų? 

Ką galėtų reikšti sąvoka „įprastinės rinkos sąlygos“? Tai, tikriausiai, reiškia tokias rinkos sąlygas, kurias užtikrina vežėjų laisva konkurencija ir kurios yra aprašytos Konkurencijos įstatymo 4-ajame straipsnyje. 

Bet ar įprastinės rinkos sąlygos arba tos rinkos sąlygos, kurias 4-uoju straipsniu gina Konkurencijos įstatymas, visada ir ilgam gali užtikrinti keleiviams saugiausias, kokybiškiausias ir pigiausias viešojo transporto paslaugas? 

Taip, gali. Bet tik tol, kol konkurse dalyvaus stiprus savivaldybės vežėjas. Kai savivaldybės vežėjo neliks, keleivių pervežimo miesto autobusais paslaugos bus perkamos taip, kaip Lietuvos kariuomenei buvo pirkti auksiniai šaukštai, kaip šiluma Vilniuje, permokant net po 24,3 mln. eurų, buvo perkama iš uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“. 

Tik tokį butaforinį saugumo jausmą Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams – miesto viešojo transporto keleiviams – laikinai užtikrinti gali Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis, Konkurencijos taryba ir savivaldybės vežėją pakeisiantis privatus vežėjas. 

Ir taip neišvengiamai nutinka, nes Konkurencijos taryba sąvoką „sąžininga konkurencija“ supranta nevertindama nei vartotojų, nei valstybės interesų. 

Netgi tuo atveju, jeigu savivaldybės vežėjas blogai dirba ir gyventojų nuomonė apie jį ir jo teikiamas paslaugas yra neigiama, nereikėtų skubėti eiti lengviausiu keliu - skelbti vežėjų konkurso, o reikėtų pirmiausia pasižiūrėti, ar tinkamai savo pareigas atlieka savivaldybės vežėjo įmonės vadovas, savivaldybės administracijos vadovas, miesto meras ir taryba. 

Konkurencijos taryba leidžia kompetentingai institucijai tik vienu atveju tiesiogiai sudaryti viešųjų paslaugų teikimo sutartį su vežėju, atitinkančiu Reglamento 5 straipsnyje nurodytus reikalavimus, - kai savivaldybei reikia imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimas, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, privatūs vežėjai neprisiimtų. 

Šiaulių miesto keleiviai ir jų interesams atstovaujančios asociacijos Reglamento tikslą supranta kitaip nei jį supranta Konkurencijos taryba – jei kompetentinga institucija turi pakankamai duomenų ir kitų įrodymų, kad savivaldybės vežėjo veikla ir pakankamai efektyvi, ir tenkina savivaldybės gyventojus, kad savivaldybės vežėjas geriau užtikrins bendrus ekonominius interesus tenkinančių paslaugų teikimą, kad tų paslaugų bus daugiau, jos bus saugesnės, kokybiškesnės ir pigesnės ne tik trumpalaikėje, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje nei jos būtų teikiamos įprastinėmis rinkos sąlygomis, kompetentinga institucija turi teisę ir privalo šių paslaugų teikimą ne konkurso tvarka pavesti savivaldybės vežėjui. 

Konkurencijos taryba, ignoruodama savivaldybės gyventojų interesus, neturėtų vienašališkai spręsti, kas jiems yra naudinga ir kas yra nenaudinga, bausti kompetentingas institucijas (savivaldybes) už jų atstovavimą pirmiausia gyventojų, o ne ūkio subjektų interesams. 

Gyventojai, balsuodami per demokratinius rinkimus, pasitikėjimą yra išreiškę savivaldybės tarybai, bet ne Konkurencijos tarybai. 

Todėl, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 1 straipsnio 1 punkte pateiktą išaiškinimą ir aptartą situaciją, kitas Reglamento nuostatas, tikslinga būtų papildyti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias savivaldybėms kaip reikėtų parinkti viešųjų paslaugų teikėjus. 


Aptariamas klausimas, ar reikėtų rengti ir teikti prašymus atitinkamoms valstybės institucijoms dėl sąvokos „sąžininga konkurencija“ įteisinimo ir dėl vartotojų interesų gynimo užtikrinimo valstybiniu lygmeniu. 

Tikslinga būtų Konkurencijos įstatymą papildyti nuostata, kuri, pirmiausia atsižvelgiant į vartotojų, o tik po to į ūkio subjektų interesus, teisiškai apibrėžtų Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje minimą sąvoką „sąžininga konkurencija“. 

Taip pat tikslinga būtų siekti, kad valstybė vartotojus, kaip ir ūkio subjektus, pripažintų lygiaverčiais rinkos dalyviais, vienai iš savo institucijų pavestų ginti Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje minimus vartotojų interesus ir tai būtų įtvirtinta teisės aktuose. 

Su abiem prašymais tikslinga būtų kreiptis į LR Seimo narius šiauliečius, kurie turi įstatymų, kitų teisės aktų pataisų inicijavimo teisę. 

Renginio dalyviai vienbalsiai pritaria ir pirmajam, ir antrajam pasiūlymui. 


Renginio dalyviai informuojami, kad sekantis – ketvirtasis - renginys vyks š. m. lapkričio 29 d. (ketvirtadienį) 15.00 val. Šiaurės Lietuvos kolegijoje (Tilžės g. 22, Šiauliai). 

Ketvirtajame renginyje toliau bus nagrinėjamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento nuostatos, susijusios su savivaldybių vykdomu keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimu, išklausomi pasiūlymai kaip geriau būtų formuluoti sąvoką „sąžininga konkurencija“, svarstomi prašymų, skirtų LR Seimo nariams šiauliečiams, dėl sąžiningos konkurencijos ir vartotojų interesų gynimo užtikrinimo valstybiniu lygmeniu projektai, aptariami siūlymai papildyti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio, Kelių transporto kodekso 171 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias savivaldybėms kaip reikėtų efektyviau parinkti miesto keleivių vežėjus. 

Į renginį bus kviečiami Šiaulių miesto savivaldybės atstovai. 


Projekto vykdytojas 
Vytautas Kabaila


Renginio sekretorė
Aldona Lengvinienė
 

Parašykite komentarą

CAPTCHA