Šiaulių miesto nuotekų valykla ir dumblo apdorojimo įrenginiai
Siunčiu LR aplinkos ministerijai skirtą 2020 m. gruodžio 11 d. raštą „Pasiūlymas dėl teisės aktų, susijusių su nuotekų išleidimu į centralizuotąsias nuotekų surinkimo sistemas ir nuotekų tvarkymu, pataisų“, kurį parengė ir pasirašė trys nevyriausybinės organizacijos - Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacija „Visuomeninės iniciatyvos“, asociacija „Lieporių bendruomenės centras“ ir viešoji įstaiga „Šiaurės Lietuvos kolegija“.
Tai viešojo valdymo sričiai „Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra“ priskirtinas pasiūlymas, teikiamas įgyvendinant Europos socialinio fondo agentūros ir Lietuvos Vyriausybės finansuojamą projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (paraiškos kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015). Pareiškėjas - viešoji įstaiga „Šiaurės Lietuvos kolegija“, partneriai - asociacija „Visuomeninės iniciatyvos“, asociacija „Lieporių bendruomenės centras“ ir Šiaulių jaunimo organizacijų asociacija „Apskritasis stalas“. Projekto įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2019-07-26 iki 2022-07-26.
Pasiūlymu siekiama teigiamų teisinio reglamentavimo pokyčių, kurie būtų įtvirtinti Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų apraše ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, kaip teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuotekų išleidimą ir tvarkymą, sutartinius santykius tarp nuotekų tvarkytojo ir nuotekas į centralizuotąsias nuotekų surinkimo sistemas išleidžiančio abonento.
Ministerijai išsiųstame pasiūlyme aptarta esamų sutartinių santykių tarp nuotekų tvarkytojų ir abonentų, išleidžiančių gamybines nuotekas į centralizuotąsias nuotekų surinkimo sistemas, analizė, atlikta pasinaudojant naujausiais duomenimis ir išvadomis, kurias Valstybės kontrolė pateikė 2020 m. lapkričio 19 d. valstybinio audito ataskaitoje „Vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas“.
Kartu su pasiūlymo rengimo grupės nariais ir savanoriais buvo išanalizuoti LR įstatymai, kiti teisės aktai, reglamentuojantys santykius tarp nuotekų tvarkytojų ir abonentų, uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“ ir Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos pateikta informacija, Geriamojo vandens tiekimo ir gamybinių nuotekų tvarkymo tipinė sutartis, kurią su abonentais pasirašo uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių vandenys“, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimai ir nutartys bylose pagal nuotekas tvarkančių įmonių ir abonentų pareiškimus, prašymus, skundus.
Beje, Valstybės kontrolės 2020 m. lapkričio 19 d. valstybinio audito ataskaitoje pažymėta, jog šiuo metu galiojanti teisės aktų sistema neskatina imtis priemonių ir investuoti į nuotekų išvalymą.
Tačiau valstybės kontrolieriai, ataskaitoje išsamiai išanalizavę, kaip nuotekų išleidimo tvarką pažeidinėja nuotekas centralizuotai tvarkančios įmonės, individualiai nuotekas tvarkantys gyventojai ir ūkio subjektai, tarsi netyčia net nepasigilino į tai, kaip nuotekų išleidimo tvarką pažeidinėja ūkio subjektai, išleidžiantys nuotekas į centralizuotąsias nuotekų surinkimo sistemas.
Ministerijai išsiųstame pasiūlyme buvo išanalizuota Europos Bendrijos steigimo sutarties, pasirašytos 2006 m. gruodžio 29 d., XIX Antraštinė dalis „Aplinka“, Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. sausio 18 d. reglamentas (EB) Nr. 166/2006 „Dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo“, Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. direktyva 2004/35/ET „Dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)“, kiti Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys gamtinės aplinkos išsaugojimą ir atsakomybę už šiai aplinkai padarytą žalą.
Europos bendrijos steigimo sutarties 175 straipsnio 2 dalyje skelbiama, jog vieni iš principų, kuriais grindžiama Bendrijos aplinkos politika, yra principas, kad atlygina teršėjas, ir principas, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/ET 2 punkte pažymėta, jog subjektas, kurio veikla sukėlė žalą arba neišvengiamą (realią) tokios žalos grėsmę aplinkai, turi būti finansiškai atsakingas ir tai turi paskatinti subjektus priimti priemones ir vystyti technologijas žalos aplinkai pavojui sumažinti, kad sumažintų savo galimą finansinę atsakomybę.
Siekiant realiai įgyvendinti šias Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatas nuotekų išleidimo ir tvarkymo srityje, būtina identifikuoti ir LR teisės aktuose tiksliai apibrėžti teršėją (teršėjus), žalą ir neišvengiamą (realią) žalos grėsmę aplinkai galinčius sukelti šaltinius, susijusius su nuotekų tvarkymu ir išleidimu tiek į aplinką, tiek ir į centralizuotąsias nuotekų surinkimo sistemas.
Pasiūlyme išdėstyti jo rengėjų poziciją pagrindžiantys teiginiai, nurodytos spręstinos problemos ir siektinas tikslas teisės aktais reglamentuojant santykius tarp nuotekų tvarkytojų ir abonentų, išleidžiančių gamybines nuotekas į centralizuotąsias nuotekų surinkimo sistemas, taip pat išdėstyti argumentai dėl siūlomų Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 67 punkto pataisų, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo papildymų.
Šiuo pasiūlymu siekiama ne tik pusiausvyros teisės aktuose bei sutartiniuose santykiuose tarp nuotekų tvarkytojo ir abonento, bet ir padėti LR Vyriausybei pasiekti komunalinių ir paviršinių nuotekų išvalymo 2023 metų tikslus, numatytus Vandenų srities plėtros 2017 – 2023 metų programoje.
Pasiūlymo rengimo grupės narius konsultavo energetikas Jonas Šidlauskas, vandentvarkos specialistės Rita Eizintienė ir Giedrė Kamarevceva.
Pasiūlymo rengėjų iniciatyvai 2020 m. gegužės 25 d. raštu Nr. S-1832 „Dėl pritarimo teisės aktų pataisų inicijavimui“ pritarė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis.
Pasiūlymo projektas visuomenei buvo pristatytas 2020 m. gruodžio 7 d. vykusioje nuotolinėje Apskritojo stalo diskusijoje „Sutartiniai nuotekų tvarkymo aspektai: esama situacija ir gerinimo kryptys“, kurioje dalyvavo ir Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius, direktorius Vaidotas Ramonas, Šiaulių miesto savivaldybės, Šiaulių universiteto atstovai, geriamojo vandens kainomis ir gamtinės aplinkos išsaugojimu suinteresuoti šiauliečiai.
Pateiktas pasiūlymas Aplinkos ministerijoje buvo įregistruotas 2020 m. gruodžio 14 d. (reg. Nr. D7-15860).
2020 m. gruodžio 11 d. pasiūlymas Aplinkos ministerijai yra tik pirmasis iš keturių viešojo valdymo - gero valdymo principų taikymo ir demokratijos plėtros - srities pasiūlymų, kuriuos minėtos trys nevyriausybinės organizacijos planuoja kartu parengti ir pateikti kompetentingoms institucijoms vykdydamos Europos socialinio fondo agentūros finansuojamą projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“.
PRIDEDAMA:
4. LR aplinkos ministerijos 2020 m. gruodžio 14 d. elektroninis laiškas apie 2020 m. gruodžio 11 d. rašto „Pasiūlymas dėl teisės aktų, susijusių su nuotekų išleidimu į centralizuotąsias nuotekų surinkimo sistemas ir nuotekų tvarkymu, pataisų“ registraciją (reg. Nr. D7-15860), 1 lapas.
6. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašas, 15 lapų.
7. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, 70 lapų.
Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos
„Visuomeninės iniciatyvos“ parengta informacija
