2020 m. gruodžio 7 d. vyko nuotolinė Apskritojo stalo diskusija apie sutartinius nuotekų tvarkymo aspektus - esamą situaciją ir gerinimo kryptis.

Diskusijoje buvo pristatytas pagal Europos socialinio fondo finansuojamą projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015) trijų nevyriausybinių organizacijų – Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“, asociacijos „Lieporių bendruomenės centras“ ir viešosios įstaigos „Šiaurės Lietuvos kolegija“ - rengiamas pasiūlymas iš viešojo valdymo srities “Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra”. Projektas „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015) finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Vyriausybės lėšomis.

Keturias valandas (nuo 13 val. iki 17 val.) trukusiame renginyje, į kurį įsijungė 26 dalyviai, siekta kaip galima plačiau Šiaulių miesto savivaldybės gyventojus įtraukti į viešąjį valdymą, viešojo valdymo sprendimų priėmimo procesus, paskatinti juos siekti sveikos ir švarios aplinkos išsaugojimo, domėtis ir kartu spręsti problemas, keliančias grėsmę gyvenamajai aplinkai.

Renginį moderavo asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“ ir pasiūlymo rengimo grupės vadovas Vytautas Kabaila. Su Pareiškėjo - viešosios įstaigos „Šiaurės Lietuvos kolegija“ – administruojamu projektu „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“, Pasiūlymo rengimo grupe ir prasidėjusia Apskritojo stalo diskusija jos dalyvius supažindino Pasiūlymo rengimo grupės narė Audronė Rimkevičienė.

Renginio pranešėjas – Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius - išdėstė pagrindines nuotekų valymo įmonių problemas, kurių sprendimui trūksta valstybinio požiūrio, išreiškė viltį, kad naujasis aplinkos ministras į šias problemas atkreips didesnį dėmesį ir padės jas kartu spręsti. Asociacijos prezidentas išreiškė apgailestavimą, kad valstybės institucijos labai daug reikalauja iš nuotekas valančių įmonių, tačiau joms neduoda jokių realių svertų tinkamai kontroliuoti gamybines nuotekas išleidžiančių pramonės įmonių, įtikinti jas, kad visada reikia laikytis sutarčių, pasirašytų su nuotekų tvarkytojais.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos direktorius Vaidotas Ramonas priminė, jog asociacija jau prieš 11 metų tuometinei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pasiūlė parengti ir patvirtinti aprašą dėl padidintos ir specifinės taršos, kuris nuotekų tvarkytojams leistų bent dalinai kontroliuoti teršalus išleidžiančias įmones. Toks aprašas buvo patvirtintas. Asociacijos direktorius informavo, jog šių metų balandžio pradžioje, jau po įvykusio „Grigeo“ skandalo, asociacija savo įmanių, savo specialistų pagalba parengė išsamų dokumentą dėl teisinio reguliavimo tobulinimo nuotekų tvarkymo srityje, išdėstė tai, kas svarbiausia vandentvarkos įmonėms, gamtinei aplinkai, žmonėms, taip pat ir pramonės įmonėms, aptariant ir klausimus dėl netesybų, ydingo teisinio reguliavimo, abonento išleidžiamų nuotekų kontrolės.

Šiaulių miesto savivaldybės mero patarėjo Justino Švėgždos, kaip ir savivaldybės mero, nuomone, ne gyventojai turėtų mokėti už tokių teršėjų, kaip Klaipėdos „Grigeo“, aplinkai padarytą žalą. Jo požiūriu, buvusios Vyriausybės trajektorija tuo klausimu negali nuteikti labai pozityviai, todėl yra puiki proga inicijuoti nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisų pakeitimus, nes priimtos pataisos yra skirtos ne tam, kad daugiau mokėtų tikrieji teršėjai. Pasak kalbėjusiojo, dabartinis teisinis mechanizmas nemotyvuoja ūkio subjektų neteršti ir tai nėra vien aukštų politikų ir pareigūnų klausimai, tai yra ir visuomenės klausimai.

Nuotekų valyklos viršininkė Rita Eizintienė diskusijos dalyviams išsamiai paaiškino šiandieninius sutartinius santykius tarp nuotekų tvarkytojų ir abonentų, pakomentavo šiuos santykius reguliuojantį ydingą teisinį reglamentavimą, atsakė į diskusijos dalyvių klausimus. Klausimus kalbėjusiems pateikė diskusijos dalyviai Jolita Dūdienė, Vytautas Kabaila, Jonas Šidlauskas.

Antrojoje Apskritojo stalo diskusijos dalyje buvo pristatytas darbo grupės, suformuotos iš nevyriausybinių organizacijų - asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“, asociacijos „Lieporių bendruomenės centras“ ir viešosios įstaigos „Šiaurės Lietuvos kolegija“ - atstovų, rengiamas pasiūlymas dėl sutartinių santykių tarp nuotekų tvarkytojų ir abonentų, išleidžiančių gamybines nuotekas į centralizuotąsias nuotekų surinkimo sistemas, sureguliavimo. Pasiūlymo turinys atitinka Projekte nustatytus reikalavimus – fiksuota atitiktis viešojo valdymo sričiai “Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra” ir tiesioginės sąsajos su 2014-2020 nacionalinės pažangos programoje nustatytomis įgyvendinimo kryptimis. Fiksuotas Pasiūlymo adresatas (atsakinga valstybės ar savivaldybės institucija) – LR aplinkos ministerija. Pasiūlymo įtvirtinimo teisiniuose dokumentuose pagrindas – Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 990 redakcija), 67 punkto pataisos. Nustatytas optimistinis (maksimalus) siekiamas rezultatas – pateikto Pasiūlymo pagrindu atlikti teisinio reguliavimo pakeitimai. Siekiama, kad LR aplinkos ministerijoje būtų priimti sprendimai pakeisti Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 67 punktą, šį punktą papildant naujais 67¹, 67² ir 67³ punktais, atsižvelgiant į darbo grupės pateiktą Pasiūlymą.

Pristatant Pasiūlymą, pirmiausia buvo aptarta esamų sutartinių santykių tarp nuotekų tvarkytojų ir abonentų, išleidžiančių gamybines nuotekas į centralizuotąsias nuotekų surinkimo sistemas, analizė.

Paaiškinta, jog, rengiant šią analizę, buvo pasinaudota naujausiais duomenimis ir išvadomis, kurias Valstybės kontrolė pateikė 2020 m. lapkričio 19 d. valstybinio audito ataskaitoje „Vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas“. Kartu su pasiūlymo rengimo grupės nariais ir savanoriais buvo išanalizuoti LR įstatymai, kiti teisės aktai, reglamentuojantys santykius tarp nuotekų tvarkytojų ir abonentų, uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“ ir Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos pateikta informacija, Geriamojo vandens tiekimo ir gamybinių nuotekų tvarkymo tipinė sutartis, kurią su abonentais pasirašo uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių vandenys“, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Šiaulių apygardos administracinio teismo šeši sprendimai ir nutartys administracinėse bylose pagal nuotekas tvarkančių įmonių ir abonentų pareiškimus, prašymus, skundus. Taip pat buvo išanalizuota Europos Bendrijos steigimo sutartis, pasirašyta 2006 m. gruodžio 29 d., Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. sausio 18 d. reglamentas (EB) Nr. 166/2006 „Dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo“, Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. direktyva 2004/35/ET „Dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)“, kiti Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys gamtinės aplinkos išsaugojimą ir atsakomybę už šiai aplinkai padarytą žalą. Kartu buvo pateikti Pasiūlymo rengėjų poziciją pagrindžiantys teiginiai bei argumentai, nurodytos spręstinos problemos ir siektinas tikslas teisės aktais reglamentuojant santykius tarp nuotekų tvarkytojų ir abonentų, išleidžiančių gamybines nuotekas į centralizuotąsias nuotekų surinkimo sistemas. Baigiant Pasiūlymo pristatymą buvo pateikti argumentai dėl siūlomų Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 67 punkto pataisų, perskaitytos siūlomos pataisos, pateiktas kita informacija, dominusi diskusijos dalyvius.

Po pristatyto Pasiūlymo toliau sekė kitų diskusijos dalyvių įžvalgos ir pasisakymai dėl parengto pasiūlymo, buvo pateikti atsakymai į diskusijos dalyvių klausimus. Renginio pabaigoje buvo padėkota pasiūlymo rengimo partneriams - asociacijos „Lieporių bendruomenės centras“ ir viešosios įstaigos „Šiaurės Lietuvos kolegija“ – už jų svarų indėlį į pasiūlymo rengimą, padėkota darbo grupės nariams: Elvyrai Užkuraitienei, Dainorai Samčenkienei, Audronei Rimkevičienei, savanoriams Jonui Šidlauskui ir Virginijai Plančiūnienei, darbo grupės konsultantei Ritai Eizintienei, palinkėta nevyriausybinėms ir bendruomeninėms organizacijoms, visuomenei aktyviau įsitraukti į viešojo valdymo ir viešojo valdymo sprendimų priėmimo procesus, įskaitant procesus, susijusius su žaliosios gyvenamosios aplinkos išsaugojimu.