2011 m. rugpjūčio 16 d.

2021 m. lapkričio 20 d. redakcija

Valstybės kontrolės atliktas auditas rodo, kad energijos ištekliai šalyje vartojami nepakankamai efektyviai, o planai didinti energijos naudojimo efektyvumą nėra ambicingi. Šiuo metu vienam bendrojo vidaus produkto vienetui sukurti Lietuvoje suvartojama 2,5 karto daugiau energijos nei vidutiniškai Europos Sąjungoje.

Lietuva Darnaus vystymosi strategijoje užsibrėžė uždavinį pagal pirminės energijos vartojimo intensyvumo rodiklį 2020 metais pasiekti 2003 metų ES valstybių vidurkį. Todėl, auditorių vertinimu, kasmet energijos taupymo lygis turėtų pakilti maždaug 5 procentus. Tuo tarpu Nacionalinės energetikos strategijoje ir jai įgyvendinti skirtos Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos projektuose numatytas tik 1,5 proc. energijos taupymo prieaugis per metus. Tokie tempai leistų tik nedidinti atsilikimo nuo ES valstybių vidurkio energijos efektyvumo srityje.

Pasak valstybės kontrolieriaus pavaduotojos Nijolės Mickuvienės, būtina sparčiau ieškoti būdų, kurie padėtų efektyviai mažinti energijos ir jos išteklių vartojimą, nes tai didintų šalies energetinę nepriklausomybę ir keltų ūkio konkurencingumą.

Valstybiniai auditoriai nustatė priežastis, trukdančias didinti šalies energijos vartojimo efektyvumą: nežinoma tikroji padėtis apie energijos taupymo potencialą, netiksliai įvertinti energijos efektyvumo didinimo rezervai, taip pat nesukurta nuosekli, tarpusavyje suderintų teisės aktų sistema ir per mažas savivaldybių indėlis diegiant energijos taupymo priemones.

Programos tikslai, uždavinių kiekybiniai rodikliai neapima visų šalies ūkio sektorių. Pavyzdžiui, nenumatytos energijos taupymo priemonės vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems namams, kuriuose yra didžiausias energijos taupymo rezervas.

Nėra šių priemonių ir transporto sektoriui, turinčiam vieną didžiausių energijos taupymo potencialų.

Programoje taip pat nenumatyta plėsti šilumos tiekimą centralizuotu būdu, todėl neišnaudojamos galimybės didinti energijos gamybos ir vartojimo efektyvumą šilumos sektoriuje.

Mums, kaip Šiaulių miesto centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams, labai aktualu yra tai, kodėl Nacionalinėje energijos vartojimo efektyvumo didinimo programoje nenumatyta plėsti šilumos tiekimą centralizuotu būdu.

Jau beveik 20 metų vyksta netgi atvirkščias procesas – stengiamasi visais įmanomais būdais išardyti šilumos tiekimą centralizuotu būdu, visiškai negalvojant apie tokių veiksmų ir tokios energetinės politikos pasekmes.

PRIDEDAMA:

1. Naujienų agentūros „Elta“ 2011 m. rugpjūčio 2 d. pranešimas „Valstybės kontrolė: neišnaudojamos galimybės didinti energijos vartojimo efektyvumą“. 1 lapas.

2. Valstybinio audito 2011 m. birželio 28 d. ataskaita „Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006-2010 metais programos įgyvendinimas“, 48 lapai.

Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos

„Visuomeninės iniciatyvos“ parengta informacija