Pereiti į pagrindinį turinį

  • Vytauto g.

Vytauto g. 149 subraižytos net automobilių stovėjimo vietos, nors daugelis daugiabučių ir miesto Savivaldybei priklausančių automobilių stovėjimo aikštelių net neturi. Skaitytojo nuotrauka

 

 

Image removed.

Kęstučio PABIJUTO pieš.

Šiauliečiai nesulaiko nusiskundimų dėl prastos daugiabučių kiemų būklės. Vienur gilios duobės, kitur – per siauras įvažiavimas, o ką jau bekabėti apie nesaugias vaikų žaidimų aikšteles ar nenupjautą žolę. Neapsikentę kreipiasi į Savivaldybę ir neretai lieka nieko nepešę.

Prarado bet kokią viltį
 „Automobilių stovėjimo aikštelė kaip buvo įrengta nuo tarybinių laikų, taip ir liko iki dabar nesutvarkyta. Nors, kokia ten aikštelė, čia tik pravažiuoti galima“, – taip „Šiaulių naujienoms“ sako Dainų g. 104 namo bendrijos pirmininkė Giedrima Butkienė. Pirmininkė dėl to nesikreipia į Savivaldybę, žino, kad pagalbos nesulauks, o jeigu ir sulauks, iš gyventojų vis tiek reikės prašyti didesnės lėšų sumos, nors pinigų jie ir taip neturi, ypač senjorai.

„Kažkada kreipėmės į Savivaldybę dėl šaligatvių. Sulaukėme atsakymo, kad tam nėra lėšų, o kai bus, Savivaldybė galės prisidėti tik 40 proc., o likusią dalį turės padengti patys gyventojai. Tik bėda ta, kad gyventojai tų lėšų ne per daugiausiai ir turi, juk name daugiausiai gyvena pensininkai“, – pasakoja G. Butkienė.

Nieko gero nesitiki
Daugiabučio namo Gegužių g. 13 savininkų bendrijos pirmininkė Danguolė Pelenienė jau seniai iš Savivaldybės nieko nesitiki. Jos teigimu, daug paprasčiau ir pigau gyventojams patiems „susimesti“, nei laukti, kol finansiškai prisidės Savivaldybė.

„Mes patys iš savo pinigėlių ir šaligatvius, ir aikšteles susitvarkėme, Savivaldybė nė piršto nepajudino“, – sako D. Pelenienė.

Anot jos, net jeigu Savivaldybė ir susitinka skirti 40 proc. lėšų šaligatvio sutvarkymui, iš to nieko gero nesigauna: „Savivaldybė išleido potvarkį, kad jeigu finansuos 40 proc., tai pati ir parinks rangovą, tai žinokite, mums pigiau gaunasi be tos kompensacijos. Įvaizduokite, Savivaldybės parinkto rangovo darbai kainuoja 1 tūkst. eurų, tokiu atveju 600 eurų turėtų sumokėti patys gyventojai, 400 eurų – Savivaldybė. Mums tai atrodo per brangu, todėl paieškoję atrandame, kas visus darbus atliktų už 400 eurų. Tokiu atveju Savivaldybė atsisako prisidėti, nes rangovą parinko ne pati, tai taip gaunasi, kad visą sumą tenka mokėti patiems gyventojams ir aišku, mažesnę, nei būtų reikėję mokėti prisidėjus Savivaldybei.“

Kitaip tariant, jeigu Savivaldybė sutiktų kompensuoti dalį sumos, daugiabučių namų bendrijai pačiai pasirinkus rangovą, abi pusės sutaupytų, o kadangi dabar taip nėra, tai bendrijos sukasi, kaip išmano.

Namo pirmininkė prisimena ir kitą atvejį, kai Savivaldybė sutiko finansiškai prisidėti, bet tik išoriškai.

„Prieš trejus metus buvo asfaltuojama pravažiuojamoji dalis ir darbai atlikti labai nekokybiškai. Asfaltas tik kosmetiškai plonais lopais sudėtas, nežiūrint, kas ten po apačia. Kai pradėjau aiškintis, paaiškėjo, kad toks Savivaldybės įsakymas. Negana to, anot Savivaldybės, aš neturiu teisės reikšti pretenzijų, nes esą ne mano kiemas, ne mano žemė ir ne mano pinigai, tai taip ir liko balos iki kulkšnių“, – teigia D. Pelenienė.

Ji pastebi, kad Savivaldybė laiku net žolės nesugeba nupjauti, tad ką čia jau bekalbėti apie brangesnius infrastruktūrinius darbus: „Savo kampą dar išsipjauname, o kitas ruožas toks apžėlęs ir lieka, tai apie kokią Savivaldybės pagalbą čia bekalbėti.“

Jaučiama nelygybė
Daugiabučio namo savininkų bendrijos Krymo g. 8 pirmininkas Vytautas Kabaila pastebi, kad vienoms bendrijoms pasiseka mažiau, kitoms labiau. Štai, pavyzdžiui, kol vieni džiaugiasi savo kieme esančia erdvia automobilių stovėjimo aikštele, kiti šį klausimą iki šiol derina su Savivaldybe.

„Yra namų, kurie tokių aikštelių tikrai neturi. Jie individualiai su Savivaldybe sprendžia šiuos klausimus ir, kiek aš žinau, jiems siūloma patiems įsirengti, o Savivaldybė pasiruošusi prisidėti tik dalinai“, – sako V. Kabaila.

Jis neslepia, kad tokių klausimų svarstymas kartais užtrunka ir atsakymo iš valdžios atstovų tenka palaukti: „Asmeniškai aš atsakymus gaunu per nustatytus terminus, paprastai jie būna išsamūs, sprendimai teigiami, o jeigu būna trūkumų ar visai negaunu atsakymų, kreipiuosi pakartotinai, o jeigu pakartotinis prašymas nepadeda, tada rašau skundą.“

Pirmininkas paaiškina, kad gautuose atsakymuose yra nurodoma, kada, pavyzdžiui, kiemo sutvarkymas bus įtrauktas į planus, arba nurodoma, kada bus pradėtas rengti techninis planas. Būna, kai sulaukiama ir tokio atsakymo – esą rūpimas klausimas neaišku kada bus svarstomas ir toks atsakymas gyventojams būna pats nemaloniausias.

„Jeigu tai nedidelė problema, susijusi su remontu ar avarinės situacijos šalinimu, tai paprastai tokia problema išsprendžiama per kelias dienas, jeigu reikalingas remontas – per mėnesį ar du, o jeigu planuojama įrengti kažką naujo, tada šis klausimas gali nusikelti ir į kitus metus“, – teigia V. Kabaila.

Aišku, kai kurioms bendrijoms pavyksta visus reikalus išspręsti greičiau. Bent jau Šiaulių miesto meras Artūras Visockas gali pasigirti, kad ne taip jau ir seniai jo daugiabučio namo, kuriame gyvena kartu su šeima, kiemas buvo sutvarkytas, o ir automobilių stovėjimo aikštelė stovi visai erdvi.

V. Kabaila svarsto, kad tam gali būti paprastas paaiškinimas: „Dalinai daug kas priklauso nuo to, kaip techniškai parašytas prašymas. Jeigu prašymas pagrįstas galiojančiais teisės aktais, ką Savivaldybė privalo padaryti, kaip privalo reaguoti, tada jie labai greitai reaguoja, nes žino, kad bus rimtos problemos, jog už gyventojų nugaros stovi teisininkai arba specialistai. Meras, aišku, turi šalia savęs specialistų ir jo ar kitų Savivaldybės specialistų prašymai jau yra suformuluojami daug kvalifikuočiau negu eilinių gyventojų ir vien iš tos pusės reakcija būna geresnė.“

Atrodo, kad turėtų būti akivaizdu, kad svarbu ne rašte prašant pagalbos pavartotas vienas ar kitas išsireiškimas, ar nuorodos į kokius nors teisės aktus, nes juos valdininkai ir taip privalo žinoti, bet pati problemos esmė. Argi reikia būti dideliu specialistu, kad matytum duobėtą įvažiavimą ar automobilių stovėjimo aikštelę?

Beje, priminsime, kad tik išrinkus A. Visocką meru pirmai kadencijai, prie jo namo pirmiausiai buvo sutvarkytas šaligatvis, o tiksliai išklotas naujas. Dabar mero daugiabučio namo kieme taip pat buvo ne tvarkytos atskiros duobės, bet kelių metrų plotyje išlietas naujas asfaltas, kas daugiau primena rekonstrukciją, o ne remontą, taip pat jame yra subraižytos automobilių stovėjimo vietos, nors daugelis daugiabučių ir miesto Savivaldybei priklausančių automobilių stovėjimo aikštelių net neturi. Aišku visa tai būtų puiku, jei analogiškai būtų rūpinamasi ir kitais miesto daugiabučių kiemais.

Vadovaujasi Tvarkos aprašu
Deja, pats daugiabučio namo Vytauto g. 149 savininkų bendrijos valdytojas Alvydas Ženkus tokios teorijos negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, nes su juo susiekti nepavyko.

Bent jau Šiaulių miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė sutiko paaiškinti, kaip vyksta daugiabučių namų kiemų sutvarkymo procesas. Anot jos, daugiabučių namų gyventojai beveik kiekvieną mėnesį po keletą kartų kreipiasi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją su prašymais remontuoto asfalto dangas. Dėl automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo ar praplatinimo kreipiamasi maždaug apie 1-2 kartus per mėnesį.

Vedėjos teigimu, automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo daugiabučių namų kiemuose sąrašai nesudaromi, kadangi šiuo metu automobilių stovėjimo aikšteles įrengti ar praplatinti yra galimybė tik bendromis Šiaulių miesto savivaldybės ir daugiabučių namų gyventojų lėšomis, vadovaujantis 2015 m. lapkričio 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu tvarkos aprašu

Paklausta, kodėl gyventojams reikia ilgai laukti, kol, pavyzdžiui, jų kieme bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, pašnekovė atsakė taip: „Daugiabučių namų gyventojų atstovams pateikus visus Tvarkos aprašo nuostatose numatytus paraiškos dokumentus, juos patikrinus ir nustačius, kad pateikti dokumentai atitinka reikalavimus,  su atstovu iš karto pasirašoma dalinio finansavimo sutartis ir pradedami ruošti viešojo pirkimo dokumentai rangos darbams nupirkti. Laukti reikia tik tiek, kiek trunka visų dokumentų patikrinimas, paruošimas, pasirašymas ir kiek užtrunka pats viešasis rangos darbų pirkimas.“

Įdomumo dėlei pasiteiravus, kas ir pagal kokius kriterijus nusprendžia, kurį daugiabučio namo kiemą tvarkyti pirmiausia, E. Bružienė atsakė, kad šiuo metu daugiabučių namų kiemuose automobilių stovėjimo aikštelės įrengiamos tik Tvarkos aprašo nustatyta tvarka, o paraiškų su prašymu įrengti automobilių stovėjimo aikštelę su visais privalomais pateikti dokumentais šiuo metu visai nėra, atrankos kriterijai nėra nustatyti.

Kartais susidaro įspūdis, kad šis procesas vyksta sparčiau, kai didesnę dalį sumos nusprendžia sumokėti pačios daugiabučių bendrijos, bet skyriaus vedėja tai paneigė: „Projektai finansuojami Tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Gyventojų skiriama lėšų dalis neturi įtakos, kadangi paraiškų nėra tiek daug, kad neužtektų Šiaulių miesto savivaldybės biudžete numatyto finansavimo tokiems darbams atlikti.“

 

http://www.snaujienos.lt/miesto-gyvenimas/41531-nelygybe-vienu-daugiabuciu-kiemai-tvarkomi-kitu-ne

 

Parašykite komentarą

CAPTCHA