Darbo grupės šilumos kainų mažinimo galimybėms nagrinėti narė technologė Aldona Lengvinienė skaito pranešimą apie vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą šilumai gaminti
2011 m. birželio 30 d.
2021 m. spalio 26 d. redakcija
2011 m. birželio 1 d. vyko Šiaulių miesto savivaldybės mero 2011 m. vasario 19 d. potvarkiu Nr. M-25 sudarytos darbo grupės šilumos kainų mažinimo galimybėms nagrinėti (toliau – Darbo grupės) posėdis, kuriame buvo aptartos ir vietinio kuro panaudojimo šilumai gaminti galimybės. Kalbėjo darbo grupės nariai: Stasė Rutkienė, Ona Vasiliauskienė, Danutė Čepaitienė, Danutė Šniukienė, Bronia Račaitė, Leonas Kybartas.
Darbo grupės narė Aldona Lengvinienė skaito pranešimą apie vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą šilumai gaminti.
Pateikiama informacija apie tai, jog biokurą sėkmingai galima gaminti iš miškų kirtimo ir retinimo atliekų, krūmų, sausos žolės, šiaudų, kelmų, menkaverčių medžių, žilvyčių, durpių, pjuvenų, skiedrų, atraižų, pramoninių medienos atliekų. Lietuvoje dirvonuoja apie 0,5 mln. ha žemės, kurioje galima būtų auginti žaliavą kurui.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, kuriais remiasi pranešėja, 2011 metų sausį už toną naftos ekvivalento dujų sumokėta 1411 Lt, o už toną naftos ekvivalento biokuro – 590 Lt. Lietuvoje tik 19 % šilumos gaminama iš biokuro, jo sunaudojant apie 2 mln. kubinių metrų.
Asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas perspėja, jog į biokuro ir kitų atsinaujinančių energetikos šaltinių rinką negalima įsileisti „Gazpromo“, šios rinkos negalima patikėti jokiems monopolininkams ir tai turi būti įrašyta į Nacionalinę energetikos strategiją. Jo nuomone, atsinaujinančių energetikos išteklių panaudojimas sukurtų dešimtis tūkstančių darbo vietų, išaugtų poreikis naujoms technologijoms, atsirastų darbo jauniems specialistams, darbininkams, bedarbiams, kaimo gyventojams, o valstybei, savivaldybėms ir „Sodrai“ būtų mokami didesni mokesčiai, papildomų pajamų gautų ūkininkai ir girininkijos.
Atsinaujinančių energetikos išteklių panaudojimas, pasak Vytauto Stasiūno, duotų daugiau darbo transporto įmonėms, sukurtos darbo vietos mažintų išmokų ir pašalpų reikalaujančių žmonių skaičių, stabdytų jaunų žmonių emigraciją į užsienio šalis, ne mažėtų, o daugėtų jaunesnių žmonių, keliančių vidaus vartojimą, mokančių mokesčius, uždirbančių sau ir dabartiniams pensininkams pensijas. Jo turima informacija, Lietuva už gamtines dujas „Gazpromui“ kasmet sumoka apie 1 mlrd. Lt, jeigu toks pat kiekis šilumos būtų gaminamas iš vietinio biokuro, tam užtektų 450 mln. Lt ir pinigai liktų mūsų šalyje.
Deginant biokurą šiluma Šiaulių miesto gyventojams, kaip ir visos Lietuvos gyventojams, turėtų kainuoti apie 30 % pigiau, negu deginant dujas, tačiau, Aldonos Lengvinienės nuogąstavimu, šį kainų skirtumą gali sumažinti du ar net tris kartus pabrangintų termofikacinių jėgainių statyba, konkurencijos biokuro rinkoje užgniaužimas, vartotojų interesų visiškas nepaisymas ir vis didesnius mastus mūsų šalyje įgaunanti korupcija. Akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ Darbo grupei pateiktais duomenimis, už dujas, kurios sudaro 72,60 % tiekiamos šilumos sąnaudų, vien mes, šiauliečiai, „Gazpromui“ kasmet atiduodame išsivežti po 64 857 000 Lt. Ką per metus uždirba ir atsiunčia mūsų miesto emigrantai, ką paramos forma gauname iš Europos Sąjungos, ką uždirbame - viską sudedame ir atiduodame Rusijai.
O jeigu už tuos pinigus pirktume Šiaulių apskrityje išaugintą ir pagamintą kurą? Kiekvienais metais būtume turtingesni mažiausiai 65 milijonais litų. Kiek iš to uždirbtų mūsų miesto verslininkai, savivaldybė, valstybė, kiek žmonių turėtų darbą ir pragyvenimo lėšų šaltinį, kiek sumažėtų bedarbių, socialiai remtinų ir skurstančių, kiek žmonių nebebūtų vejami iš miesto, kaimyninių rajonų ir Lietuvos?
Darbo grupės narys Vygandas Narušis pastebėjo, jog akivaizdu, kad Vyriausybei nenaudinga naudoti vietinį kurą. Jam pritarė Aldona Lengvinienė, pastebėdama, kad Vilnius per metus rusiškų dujų tiekėjams sumoka apie 0,5 mlrd. Lt, kurie, jeigu miestas būtų šildomas vietiniu kuru, liktų Lietuvoje.
2011 m. birželio 22 d. vykusiame posėdyje pranešėja Aldona Lengvinienė teikia išvadų bei siūlymų dėl vietinių bei atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo šilumai gaminti projektą. Jos siūloma pirmoji išvada - vietiniai ir atsinaujinantys energetikos ištekliai turi būti pagrindiniu kuru šilumai gaminti, o dujos, mazutas ir dyzelinis kuras (krosnių kuras) gali būti tik kaip papildomos ir alternatyvios kuro rūšys šilumai, visų pirma centralizuotai tiekiamai šilumai, gaminti.
Pranešėja pateikė du siūlymus, susijusius su vietinių bei atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimu šilumai gaminti, skirtus Šiaulių miesto savivaldybės merui.
Pirmasis siūlymas - iš Miesto tarybos narių, visuomenininkų ir specialistų sudaryti darbo grupę, kuri išsiaiškintų, kokie dar yra reikalingi įstatymai, jų pataisos, Miesto tarybos sprendimai, kiti teisės aktai, kad būtų sudarytos visos reikalingos sąlygos vietinius ir atsinaujinančius energetikos išteklius naudoti kaip pagrindinį kurą šilumai, visų pirma centralizuotai tiekiamai šilumai, gaminti.
Antrasis siūlymas - kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kad būtų priimti įstatymai, jų pataisos, kiti teisės aktai, kurie sudarytų visas reikalingas sąlygas vietinius ir atsinaujinančius energetikos išteklius naudoti kaip pagrindinį kurą šilumai, visų pirma centralizuotai tiekiamai šilumai, gaminti.
Aldonos Lengvinienės pasiūlytai išvadai bei pasiūlymams buvo pritarta, ši išvada bei pasiūlymai bus įtraukti į Darbo grupės išvadas bei pasiūlymus, skirtus Šiaulių miesto savivaldybės merui.
Akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ Ekonomikos skyriaus viršininkė Janina Poškienė, dalyvavusi Darbo grupės 2011 m. balandžio 13 d. posėdyje, į pateiktą klausimą atsakė taip: „Jeigu ne dujos, jeigu ne dujų kaina, mes galėtume gaminti ir parduoti šilumą gyventojams daug mažesne kaina“.
PRIDEDAMA:
Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos
„Visuomeninės iniciatyvos“ parengta informacija
