Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
2019 m. sausio 28 d.
Siunčiu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojo, laikinai vykdančio komisijos pirmininko funkcijas, Jono Makausko 2018 m. spalio 12 d. raštą Nr. R2-(ŠBK)-2248 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“ prašymo nagrinėjimo“.
Komisija truputį pagudravo atsakydama į asociacijos pirmąjį klausimą, nes ne kas kitas, o būtent pati Komisija nepastebėjo, jog uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ 2012 – 2014 metais buvo sudarytos galimybės neteisėtai šilumos vartotojų sąskaita pasipelnyti 24,30 mln. Eur.
Ir tokias galimybes sudarė ne kas kitas, o ta pati Komisija.
Kad uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ buvo skirta 1 307 740,67 Eur bauda, tai mažai ką pasako, nes iš Vilniaus miesto šilumos ūkio pasitraukę verslininkai 1 307 740,67 Eur baudos tikriausiai nemokės lygiai taip, kaip negrąžins vilniečiams 24 304 600 Eur.
Be to, argi neapsimoka sumokėti 1 307 740,67 Eur baudą, kad galėtum papildomai užsidirbti 24 304 600 Eur?
Ar gali būti palankesnės sąlygos valstybėje neteisėtai pelnytis viešąsias paslaugas, prekes ir patarnavimus perkančių gyventojų sąskaita?
Ar tokioje valstybėje verta verstis sąžiningus verslu, ar į tokią valstybę verta investuoti sąžiningai norintiems dirbti verslininkams?
Atsakydama į antrąjį asociacijos klausimą Komisija rašo, jog už tokius nusižengimus, kokius įvykdė uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, vietoj buvusios baudos nuo 289 Eur iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų iš konkrečios reguliuojamos veiklos, įsigalios bauda nuo 289 Eur iki 10 procentų energetikos įmonės metinių pajamų, gautų iš konkrečios reguliuojamos veiklos.
Ką tai duos? Ogi visiškai nieko. Nebent nesąžiningiems tikrintojams atsiras daug gerų progų stambesniu mastu prievartauti turtą iš verslininkų.
Juk tokios „žiaurios akcijos“ buvo vykdomos Gedimino Vagnoriaus valdymo laikotarpiu ir jokios apčiuopiamos naudos nei valstybei, nei verslui jos nedavė, o žalą davė milžinišką.
Reikia rimtesnės Vilniaus šilumos ūkio savininkų (savivaldybės, jos vadovų ir atsakingų darbuotojų) bei prižiūrėtojų (Komisijos, jos vadovų ir atsakingų darbuotojų) atsakomybės, o ne didesnių, kosminių baudų pažeidėjams.
Tą 1 307 740,67 Eur baudą pirmiausia skirti reikėjo ne uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, o Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vadovams ir darbuotojams, kurie buvo atsakingi už uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ veiklos priežiūrą bei kontrolę 2012 – 2014 metais.
Na, o jeigu vartotojams padarytą 24 304 600 Eur žalą padengti turėtų ne akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, o Vilniaus miesto savivaldybės, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bei uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ vadovai, atsakingi darbuotojai bei akcininkai, tai būtų puiki žinia mūsų valstybei ir visam pasauliui – Lietuvoje nesąžiningai dirbti daugiau nebeapsimoka!
Ir tada visi šitie fiziniai asmenys tegul teisiasi su uždarąja akcine bendrove „Vilniaus energija“ bei jos laiduotoja „Veolia Envoronnement“ dėl to, kas ir kiek kaltas dėl 24 304 600 Eur žalos vilniečiams padarymo, kas ir kiek turi grąžinti išsidalintos 24 304 600 Eur naudos.
Jeigu taip būtų sudėlioti įstatymai, tai Lietuva būtų realiai laisva ir teisinė valstybė, užtikrinanti teisingumą visiems savo gyventojams.
O dabar, kai visus ekonominius nusikaltimus, kurių vertė siekia nuo kelių tūkstančių iki kelių šimtų milijonų eurų, galiausiai apmoka Lietuvos gyventojai, tai tik nepatyrę, naivūs ir nesėkmingi verslininkai gali tuo nepasinaudoti, gali į tai numoti ranka.
Nepriklausomos institucijos prižiūri ir kontroliuoja mūsų šalies ekonomiką, politiką ir visą valstybės valdymą, tačiau jos už nieką ir prieš nieką neatsako. Tai – ne demokratija, o kažkoks milžiniškas nesusipratimas, kuris kaip akmuo po kaklu jau trečią dešimtmetį skandina Lietuvą.
Tie prarasti 24 304 600 Eur – tai tik lašelis kasmet panašiai prarandamų šimtų milijonų, netgi milijardų eurų jūroje ir mes nieko nedarome, kad taip nebūtų, kad būtų kitaip. Kokie mes turtingi!
Apmaudu, labai apmaudu.
Tikriausiai tokius pat rezultatus duos ir viešoji įstaiga „Stebėsenos ir prognozių agentūra“, kuri, kaip nepriklausoma institucija, rūpinsis dar gyvų išlikusių valstybės įmonių valdymu ir privatizavimu.
Koks buvo tikslas Vilniaus miesto savivaldybei nuomoti savo šilumos ūkį, teikiantį viešąsias šilumos gamybos ir tiekimo gyventojams paslaugas, privačiai bendrovei, jei, įvertinus galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus, tikimybė, kad tai savivaldybei ir gyventojams duos šimtamilijoninius nuostolius ir viskas baigsis teismais Stokholmo bei Niujorko arbitražuose buvo 99,9 %?
Vilniaus miesto savivaldybė bylinėjasi taupiai naudodama mokesčių mokėtojų pinigus, o privatus šilumos ūkio nuomininkas – pasisavintus savivaldybės ir šilumos vartotojų milijonus.
Kieno galimybės didesnės samdyti brangiausius advokatus, kurie geriausiai žino kaip tokias ir panašias bylas laimėti, kaip pasibelsti į Stokholmo ir Niujorko arbitražų teisėjų atjautą ir širdis?
Jeigu turto, verslo ir rinkos (gyventojų) nuomotojas yra Vilniaus miesto savivaldybė, nuomojami turtas, verslas ir rinka (gyventojai) randasi Lietuvoje – Vilniuje, kyla pagrįstas klausimas – kodėl Vilniaus miesto savivaldybei prireikė būsimus ginčus su nuomininku spręsti Stokholme ir Niujorke, kur nepalankiai žiūrima į valstybės ir savivaldybių verslą, kur viskas randasi už jūrų marių ir kainuoja daug kartų brangiau nei Lietuvoje?
Na, o jeigu jau iš pat pradžių buvo rimtai galvojama apie tai, kad viskas baigsis Stokholmo ir Niujorko arbitražuose, tai kam tada Vilniaus miesto savivaldybei reikėjo tokio nuomonininko, tokių jo paslaugų ir tokios sutarties su juo?
Ar tuos 24 304 600 Eur Vilniaus miesto savivaldybė ar akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ atgaus? Nebent tik nedidelę dalį ir tai mažai tikėtina.
Ar tie 24 304 600 Eur atiteko uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ partneriams, vadovams ir akcininkams? Ne! Gal tik sutartas procentas už triūsą.
Kam tada šie pinigai atiteko, kas ir ką už tuos pinigus dabar samdo, perka, finansuoja?
Ir viskas taip vyksta jau 28-eri metai, nuo pat pirmųjų valstybės įmonių, tokių kaip žvejybos laivynas „Jūra“, sunaikinimo, nuo pat pirmųjų valstybinių ir komercinių bankų griūčių.
Ar ne per ilgai tai tęsiasi ir ar ne per brangiai tai kainuoja Lietuvai ir jos gyventojams?
Beje, naujienų portalo 15min.lt 2018 m. vasario 20 d. paskelbtais duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybė Stokholmo arbitraže iš Prancūzijos koncerno „Veolia“ ir jo valdomos „Vilniaus energijos“ siekia prisiteisti nebe 24 304 600 Eur, o virš 350 mln. Eur.
Kiek laiko ankstesniems Vilniaus miesto savivaldybės vadovams ir atsakingiems darbuotojams, Komisijos vadovams ir atsakingiems darbuotojams, su ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais kovojantiems teisėsaugos pareigūnams reikėjo nieko nematyti, nieko nepastebėti, viską toleruoti, kad susikauptų savivaldybei ir šilumos vartotojams padaryta didesnė nei 350 mln. Eur žala?
Naujienų portalas diena.lt, remdamasis naujienų agentūros BNS informacija, 2018 m. rugsėjo 28 d. paskelbė, kad Lietuvoje žemiau absoliučios skurdo ribos 2017 metais gyveno apie 390 tūkst. žmonių.
Kiek žmonių už 24 304 600 Eur būtų galima padėti išsigelbėti iš absoliutaus skurdo, jau nekalbant apie tai, kiek žmonių galima būtų padėti išsigelbėti iš absoliutaus skurdo už 350 mln. Eur?
Politikai su verslininkais linksminasi, o žmonės grimzta vis gilyn ir gilyn į skurdą. Ir tokioms linksmybėms valstybėje galo nematyti.
Tokiais veiksmai mes silpniname socialinį teisingumą, didiname socialinį nestabilumą, keliame vis rimtesnį pavojų šalies nacionaliniam saugumui.
Kokį pavyzdį mes rodome kaimynams, kurie, neturėdami galimybės priklausyti Europos Sąjungai, atidžiai seka kiekvieną mūsų žingsnį šviesiausių, turtingiausių ir įtakingiausių Europos tautų šeimoje?
Tokiais ir panašiais pavyzdžiais mes menkiname ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos vardą, iš peties talkiname tiems, kurie jau šiandieną norėtų matyti korupcijos, ekonominių nusikaltimų ir socialinių neramumų baigiamą pasmaugti, tarpusavyje susipriešinusią, žlungančią ir byrančią Europos Sąjungą.
Kada nors pripažinsime, kad tai buvo pražūties kelias. Bet daug geriau būtų, jei tai pripažintume dabar ir rastume savyje stiprybės tuo keliu toliau nebeiti.
Gerbiami kolegos, jeigu kam nors mūsų renkama, rengiama ir teikiama informacija tampa nebeaktuali ar per daug apkrauna elektroninį paštą, parašykite apie tai man ir aš tokios informacijos daugiau nebesiųsiu.
Nedidelė grupelė jau dešimti metai kartu dirbančių šiauliečių visuomenininkų, kiek leidžia jėgos, galimybės ir kompetencija, stengiasi, kad gyventojams būtų teikiamos kaip galima kokybiškesnės, saugesnės ir pigesnės viešosios paslaugos, kad per viešąsias paslaugas nebūtų grobstomi valstybės, savivaldybių ir gyventojų pinigai, kad šiauliečiai, kaip ir vilniečiai, kauniečiai, kitų miestų bei rajonų gyventojai, nebūtų taip primityviai apgaudinėjami ir taip brutaliai verčiami palikti savo miestus, Tėvynę ir masiškai emigruoti.
Neprieštaraujame, netgi džiaugiamės, jeigu kas nors iš mūsų elektroninio pašto adresatų mūsų teikiamą informaciją, kaip įdomią ir aktualią, persiunčia tretiesiems asmenims, prieš tai su jais suderinęs tokios informacijos persiuntimą.
Jeigu tretieji asmenys gauna mūsų informaciją be jų sutikimo, jie su prašymu nebesiųsti tokios informacijos turėtų kreiptis į tuos mūsų elektroninio pašto adresatus, kurie jiems tokią informaciją persiunčia, o ne į mus arba, dar blogiau, į visus mūsų elektroninio pašto adresatus, kaip tai nutiko praėjusią savaitę.
Tai buvo labai nemalonus atvejis, bet jis įvyko ne mūsų iniciatyva ir ne dėl mūsų kaltės. Dėl šio atvejo jau kreipėmės į teisėsaugos tarnybas.
O tais 24 304 600 Eur, kuriais taip apsukriai buvo nuskriausti vilniečiai, jų galimu panaudojimu mes domėsimės ir toliau nepriklausomai nuo to, kad kažkam tai labai nepatinka ir kelia didelį pavojų.
Ir apie tai informuosime ne tik šiauliečius, bet ir Vilniaus bei kitų šalies miestų gyventojus – kad būtų budrūs, matytų ir pradėtų suprasti, kas vyksta, kas dedasi jų miestuose, jų valstybėje ir link ko visa tai veda.
Gal ta tema, kaip viena iš aktualesnių temų, pavyks sudominti ir visuomeninį transliuotoją – LRT. Tai mums, visuomenininkams, būtų puikus partneris kelyje į bandančią susivokti kas aplinkui vyksta, išmintingesnę, geresnę ir teisingesnę Lietuvą.
Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos
„Visuomeninės iniciatyvos“ pirmininkas Vytautas Kabaila
PRIDEDAMA:
