Už tai, kad 1990 m. kovo 11 d. – 2011 m. spalio 31 d. laikotarpiu šilumos kaina Lietuvai būdavo nustatoma Maskvoje atsakinga yra Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
2011 m. lapkričio 6 d.
2021 m. lapkričio 20 d. redakcija
2011 m. spalio 5 d. viešbutyje Radisson SAS Blu Lietuva, Vilniuje vyko energetikos konferencija „Kodėl nepinga šildymas Lietuvoje“.
Priežastis Nr. 1: šilumos kaina Lietuvai nustatoma Maskvoje.
Didžiausią įtaką šilumos kainų augimui daro nuolat brangstančios gamtinės dujos, kurios išlieka pagrindiniu kuru šilumos gamyboje.
Gamtinės dujos su transportavimo Lietuvai 2005 metais kainavo 439 Lt/t.n.e., 2010 metais – 1414 Lt/t.n.e., 2011 metais – 1751 Lt/t.n.e.
Sprendimas: dujų keitimas daugiau nei dukart pigesniu vietiniu kuru.
Lietuvos šilumos ūkyje įdiegtos visos technologijos, leidžiančios brangias gamtines dujas pakeisti biokuru, Lietuvos miškuose ir pievose – apstu nenaudojamo ir be reikalo pūvančio kuro. Biokuras – tai šiaudai, medienos, komunalinės atliekos ir kt.
Remiantis Lietuvos energetikos instituto mokslininkų 2011 m. tyrimo išvadomis, šalies potencialas yra per 1,3 mln. t atsinaujinančių biokuro resursų kasmet – daugiau negu pakankamai Lietuvos poreikiams.
Lietuvos šilumos ūkio sektoriuje pagaminama apie 10 TWh šilumos energijos. Gamtines dujas pakeitus biokuru, būtų sukurta apie 10 tūkst. naujų darbo vietų. Tai mokesčių pavidalu papildytų valstybės biudžetą 120 mln. litų per metus.
Dėl naujose darbo vietose gaunamų atlyginimų išaugęs bendras vartojimas sudarytų 180 mln. litų per metus (10 000 darbo vietų, vidutinis darbo užmokestis 1500 Lt/mėn.). PVM pavidalu į valstybės biudžetą grįžtų apie 38 mln. litų per metus.
Šilumos tiekimo įmonės 2011 metais už dujas sumokės virš 1,1 mlrd. litų. Vidutinė šilumos kaina – 24 ct/kWh. Šilumą gamindami iš biokuro išleistume tik apie 0,45 mlrd. litų. Vidutinė šilumos kaina sudarytų 19 ct/kWh. Dėl kuro kainų skirtumo sutaupytume apie 605 mln. litų kasmet, kurie liktų Lietuvoje.
Siekiant, kad šilumos vartotojai kuo greičiau pajustų brangių gamtinių dujų atsisakymo naudą ir būtų stabilizuotos šilumos kainos, vietinio kuro diegimui būtina valstybinė investicinė programa, į šią sritį būtina kreipti Europos Sąjungos fondų lėšas. Biokuro plėtra privalo tapti nacionaliniu Lietuvos energetikos prioritetu.
Lietuvos biokuro potencialas – 1354 tūkst. t.n.e. per metus, Lietuvos biokuro poreikis 2011 metais – 520 tūkst. t.n.e. per metus, Lietuvos biokuro poreikis 2020 metais – 940 tūkst. t.n.e. per metus.
Ko trūksta? Politinės valios.
Katilinių pritaikymui biokuro vartojimui reikalingos 3 mlrd. litų investicijos, kurių neturi nei savivaldybės, nei šilumos tiekėjai. Tam būtina kryptinga valstybės investicinė politika.
Biokuro rinkos plėtrai ir skatinimui Lietuvoje 2004 – 2011 metais vietoje reikalingų 3 mlrd. litų skirta vos apie 150 mln. litų investicijų.
Sustabdytos šilumos tiekimo įmonių paraiškos Europos Sąjungos paramai, skirtai biokuro plėtria, gauti. Nepaisant to, kad šilumos tiekimo įmonės yra parengusios biokuro taikymo projektus, toliau deginamos brangios dujos.
Kas atsakingas? Už biokuro rinkos plėtrą ir skatinimą Lietuvoje atsakinga institucija – Energetikos ministerija. Per kiek laiko atsipirks investicijos? 3 milijardai, įskaitant valstybei sukuriamą naudą, atsipirktų greičiau kaip per 5 metus.
Kaip galėjo nutikti, kad Lietuva iki pat 2011 metų nieko nežinojo apie tai, kad nacionalinis energetinis saugumas grindžiamas savais energijos ištekliais, kad savi atsinaujinantys energijos ištekliai šilumai gaminti yra du ar net tris kartus pigesni už importuojamas gamtines dujas, kad jie gali įtakoti perkamų gamtinių dujų kainas, kad savų atsinaujinančių energijos išteklių turime netgi daugiau nei pakankamai?
Priežastis Nr. 2: neefektyvus šilumos vartojimas senuose ir kiauruose daugiabučiuose namuose.
Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos
„Visuomeninės iniciatyvos“ parengta informacija
