Pereiti į pagrindinį turinį

  • Stanislava Mikulėnienė

Biokuro biržos įkūrimo ir akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ apsirūpinimo biokuru temą Darbo grupės posėdyje pristato pranešėja medikė Stanislava Mikulėnienė

 

 

2011 m. rugpjūčio 5 d.

2021 m. spalio 26 d. redakcija

 

2011 m. liepos 20 d. vyko Šiaulių miesto savivaldybės mero 2011 m. vasario 19 d. potvarkiu Nr. M-25 sudarytos darbo grupės šilumos kainų mažinimo galimybėms nagrinėti (toliau – Darbo grupės) posėdis, kuriame buvo svarstomi biokuro biržos įkūrimo ir akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ apsirūpinimo biokuru klausimai.

Pranešimą skaitė Stanislava Mikulėnienė. Kalbėjo Darbo grupės nariai: Aldona Lengvinienė, Vygandas Narušis, Jonas Šidlauskas, Irena Bartušienė, Danutė Šniukienė, Ona Vasiliauskienė, Teodora Narušienė.

Pranešėjas Stanislava Mikulėnienė. Miškai sudaro 7 % Lietuvos nacionalinio turto vertės, nors tikroji miškų vertė pinigais yra neįkainojama. Tai mūsų šalies svarbiausias atsinaujinantis turtas, kuris turi būti tinkamai valdomas, prižiūrimas, puoselėjamas ir saugomas. Šis turtas priklauso ne mums, o mūsų anūkams ir proanūkiams, t. y. visoms būsimosioms Lietuvos kartoms.

Generalinės miškų urėdijos duomenimis, valstybiniai miškai šiuo metu Lietuvoje užima 1,36 mln. hektarų plotą, valstybinėje miškų sistemoje dirba virš 4 000 darbuotojų.

Švedijoje valstybei priklausančius miškus valdo viena įmonė – „Sveaskog“. 2008 metais ši Švedijos įmonė iš vieno kubinio metro medienos uždirbo 16 litų pelno, o 2009 metais – 23 litus pelno. Tuo tarpu Lietuvos miškų urėdijos 2008 ir 2009 metais uždirbo atitinkamai 4 ir 1 litą pelno. („Lietuvos rytas“, 2010-07-28).

Neseniai per žiniasklaidą buvo surengta triukšminga kampanija, siekusi visuomenę įtikinti, kad valstybei miškai nereikalingi ir šiuos miškus valstybei apsimoka parduoti už 6 ar 7 mlrd. litų. Šioje kampanijoje aktyviai dalyvavo ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai.

Negalima pritarti tokiems pasiūlymams ir tokiems ketinimams. Tai būtų dar viena didžiulė valstybės turto vagystė, tai būtų dar vienas milijardinės vertės ekonominis nusikaltimas.

Negalima parduoti valstybei priklausančių miškų, nes tik valstybiniai miškai gali užtikrinti šalies šilumos gamintojų, tarp jų ir akcinės bendrovės „Šiaulių energija“, stabilų bei ilgalaikį aprūpinimą miško mediena bei jos atliekomis, skirtomis perdirbti į biokurą, teisinga kaina.

Mums reikia ne atsikratyti valstybiniais miškais, o geriau juos valdyti ir geriau juose ūkininkauti.

Kuo greičiau reikėtų visiškai kitaip pradėti valdyti ne tik valstybei priklausančius miškus, bet ir visą valstybės turtą, įskaitant šilumos ūkį, bei pačią valstybę.

Reikia įsteigti Lietuvos valstybinę biokuro biržą, kurioje sąžininga rinkos kaina būtų prekiaujama biokuru, o taip pat miško mediena, jos atliekomis bei kitomis vietinėmis žaliavomis, skirtomis perdirbti į biokurą.

Valstybei priklausančių miškų urėdijų dalyvavimas tokioje biržoje atskiroms privatininkų grupėms bei grupuotėms neleistų įgyvendinti savo susitarimų dėl miško medienos ir jos atliekų, skirtų perdirbti į biokurą, supirkinėjimų ir kainų kėlimo bei reguliavimo.

Valstybinės miškų urėdijos ir privačių miškų savininkai turėtų būti pagrindiniais miško medienos bei jos atliekų, skirtų perdirbti į biokurą, tiekėjais naująją termofikacinę katilinę pradėsiančiai eksploatuoti akcinei bendrovei „Šiaulių energija“.

Valstybinės miškų urėdijos ir stambesnieji privačių miškų savininkai patys galėtų užsiimti miško medienos ir jos atliekų perdirbimu į biokurą, kurį galėtų tiekti akcinei bendrovei „Šiaulių energija“.

Šiaulių apskrities ūkininkai turėtų būti pagrindiniais žilvičių ir kitų energetinių augalų, skirtų biokurui gaminti, tiekėjais naująją termofikacinę katilinę pradėsiančiai eksploatuoti akcinei bendrovei „Šiaulių energija“.

Šiaulių apskrities stambesnieji ūkininkai patys galėtų užsiimti žilvičių ir kitų energetinių augalų perdirbimu į biokurą, kurį galėtų tiekti akcinei bendrovei „Šiaulių energija“.

Akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ taip pat turėtų įkurti padalinį ar skyrių, kuris užsiimtų miško medienos bei jos atliekų, žilvičių bei kitų energetinių augalų perdirbimu į biokurą.

Tik su žaliavų biokurui augintojais ir biokuro gamintojais, kurie patys augina žaliavas biokurui, akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ turėtų sudaryti ilgalaikes žaliavų, skirtų biokurui gaminti, ir biokuro tiekimo sutartis.

Privatūs tarpiniai subjektai, įmanoma pigiausia kaina perkantys biokuro gamybai skirtas žaliavas iš valstybinių miškų urėdijų, privačių miškų savininkų bei ūkininkų, jas perdirbantys ir pagamintą biokurą įmanoma brangiausia kaina parduodantys šilumos gamybos įmonėms, tokioms kaip akcinei bendrovei „Šiaulių energija“, šioje veikloje neturi dominuoti, nustatinėti rinkos kainų ir vaidinti esminio vaidmens.

Jei paminėtos sąlygos, susijusios su akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ aprūpinimu biokuru, nebus įvykdytos, jei įmonės aprūpinimas biokuru vyks neskaidriai ir aplaidžiai, už šilumą ir karštą vandenį miesto gyventojai mokės ne ką mažiau nei mokėjo iki naujos termofikacinės katilinės eksploatavimo pradžios.

Išvada. Negalima parduoti valstybei priklausančių miškų, nes tik valstybiniai miškai gali užtikrinti šalies šilumos gamintojų, tarp jų ir akcinės bendrovės „Šiaulių energija“, stabilų bei ilgalaikį aprūpinimą biokuru teisinga kaina.

Pirmasis pasiūlymas. Šiaulių miesto savivaldybės merui kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kad būtų parengtas ir pateiktas Seimui Lietuvos valstybinės biokuro biržos, kurioje būtų prekiaujama biokuru, o taip pat miško mediena, jos atliekomis, žilvičiais bei kitais energetiniais augalais, skirtais perdirbti į biokurą, įstatymas, kad Lietuvos valstybinės biokuro biržos įstatymo nuostatos ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos būtų tarpusavyje suderintos.

Antrasis pasiūlymas. Šiaulių miesto savivaldybės, kaip akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ akcininkės, merui (administracijos direktoriui) siūlyti naująją termofikacinę katilinę pradėsiančiai eksploatuoti akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ įkurti padalinį ar skyrių, kuris užsiimtų miško medienos bei jos atliekų, žilvičių bei kitų energetinių augalų perdirbimu į biokurą.

Trečiasis pasiūlymas. Šiaulių miesto savivaldybės, kaip akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ akcininkės, merui (administracijos direktoriui) siūlyti naująją termofikacinę katilinę pradėsiančiai eksploatuoti akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ su valstybinėmis miškų urėdijomis, privačiais miškų savininkais bei Šiaulių apskrities ūkininkais, t. y. su miško medienos bei jos atliekų ir žilvičių bei kitų energetinių augalų, skirtų perdirbimui į biokurą, augintojais sudaryti sutartis dėl ilgalaikio minėtos žaliavos biokurui, kurį sau gamins pati akcinė bendrovė „Šiaulių energija“, tiekimo.

Ketvirtasis pasiūlymas. Šiaulių miesto savivaldybės, kaip akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ akcininkės, merui (administracijos direktoriui) siūlyti naująją termofikacinę katilinę pradėsiančiai eksploatuoti akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ su valstybinėmis miškų urėdijomis, privačiais miškų savininkais bei Šiaulių apskrities ūkininkais, t. y. su miško medienos bei jos atliekų ir žilvičių bei kitų energetinių augalų, skirtų perdirbimui į biokurą, augintojais, iš savo užaugintų žaliavų gaminančiais ar pageidaujančiais gaminti biokurą, sudaryti sutartis dėl biokuro ilgalaikio tiekimo akcinei bendrovei „Šiaulių energija“.

Jonas Šidlauskas nepritaria antrajam ir trečiajam pasiūlymams, siūlo juos išbraukti ir leisti „Šiaulių energijai“ užsiimti savo darbu, t. y. gaminti šilumą. Jo nuomone, reikės daug naujų investicijų ir įmonei pačiai gamintis biokurą neapsimokės ekonomiškai, o miškų urėdijos biokuro negamins, visus miškų darbus, visą miškų verslą jau yra perėmę privatininkai, jie turi nusipirkę tam reikalingą techniką, nereikėtų žlugdyti privataus verslo, tegul jie dirba. Vygandas Narušis taip pat nepritaria antrajam ir trečiajam pasiūlymams.

Kadangi nėra vieningos nuomonės, posėdžio pirmininkas siūlo antrojo ir trečiojo pasiūlymų kol kas nepriimti, prie jų bus galima grįžti kiek vėliau, kai bus daugiau laiko papildomai diskusijai. Išvadai, pirmajam ir ketvirtajam pasiūlymams buvo pritarta.

 

2011 m. liepos 27 d. vykusiame posėdyje pranešėja Stanislava Mikulėnienė primena, kad 2011 m. liepos 20 d. vykusiame posėdyje Darbo grupės narių balsų dauguma buvo pritarta jos pasiūlytiems antrajam ir trečiajam pasiūlymams, tačiau jų priėmimas buvo atidėtas. Jos nuomone, šie pasiūlymai buvo geri ir reikalingi.

Jonas Šidlauskas nesutinka su abiem pasiūlymais motyvuodamas tuo, aiškindamas, jog akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ pagrindinis uždavinys yra šilumos gamyba ir įrenginių eksploatacija, todėl jai nereikėtų imtis nebūdingos veiklos, tegul ji koncentruojasi į šilumos gamybą ir tiekimą. Jo žiniomis, pasaulyje stengiamasi atsikratyti šalutinių veiklų, jeigu „Šiaulių energija“ organizuos savo padalinį, gaminantį biokurą, šilumos kainos bus brangios, įmonė dirbs neefektyviai, todėl, jeigu nori mėsos, tai nereiškia, kad turi auginti kiaules.

Vygandas Narušis nepritaria šiems pasiūlymams motyvuodamas tuo, jog akcinei bendrovei „Šiaulių energija“, norinčiai pačiai sau gaminti biokurą ar bent dalį jo, reikės naujos technikos, didelių investicijų, kelti darbuotojams atlyginimus, o Radviliškiui atveža biokurą ir šilumą perpus pigesnė.

Jonui Šidlauskui ir Vygandui Narušiui pritaria Gediminas Čerbauskas, Vida Stankūnienė ir Remvydas Ramonas, tačiau nepritaria Ona Vasiliauskienė, Stasė Rutkienė, Irena Bartušienė. Vyksta balsavimas – Stanislavos Mikulėnienės abiem pasiūlymams pritaria 13 Darbo grupės narių ir trys posėdžio stebėtojai visuomenininkai, o nepritaria keturi Darbo grupės nariai ir vienas stebėtojas visuomenininkas.

Nutarta pranešėjos Stanislavos Mikulėnienės visas išvadas ir pasiūlymus, kurie kartu su pranešimu buvo pateikti 2011-07-20 posėdyje, įskaitant 3 bei 4 punktus (antrąjį ir trečiąjį pasiūlymus pagal šį aprašymą), priimti ir įtraukti į merui skirtas Darbo grupės išvadas.

 

Akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ finansų ir ekonomikos direktorė A. Čepulienė, dalyvavusi darbo grupės 2011 m. balandžio 13 d. posėdyje, į pateiktus klausimus atsakė taip: „Kai bus pastatyta nauja termofikacinė elektrinė, biokuro vasarą turėtų užtekti“.

 

PRIDEDAMA:

1. Darbo grupės šilumos kainų mažinimo galimybėms nagrinėti 2011 m. liepos 20 d. posėdžio protokolas (savivaldybėje užregistruotas kaip 2011 m. liepos 25 d. protokolas Nr. VM-71-(1.14.), 8 lapai.

2. Darbo grupės šilumos kainų mažinimo galimybėms nagrinėti 2011 m. liepos 27 d. posėdžio protokolas (savivaldybėje užregistruotas kaip 2011 m. rugpjūčio 2 d. protokolas Nr. VM-78), 6 lapai.

3. Darbo grupės šilumos kainų mažinimo galimybėms nagrinėti 2011 m. balandžio 13 d. posėdžio protokolas (savivaldybėje užregistruotas kaip 2011 m. balandžio 22 d. protokolas Nr. VM-31), 4 lapai.

 

 

Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos

„Visuomeninės iniciatyvos“ parengta informacija

 

Parašykite komentarą

CAPTCHA