Akcinei bendrovei „Gliukozė“ priklausantis žemės sklypas (V. Bielskio g. 13, Šiauliai), kuriame kauniečių uždaroji akcinė bendrovė „GECO–Taika“ ketina statyti biokuru kūrenamą kogeneracinę jėgainę
2013 m. gruodžio 22 d.
2022 m. lapkričio 16 d. redakcija
Uždaroji akcinė bendrovė „GECO-Taika“, atsižvelgiant į tai, kokiai verslo įmonių grupei ji priklauso, laikytina rimtu ir solidžiu investuotoju. Tokie investuotojai laukiami kiekviename mieste, nes jie investuoja dideles sumas, kuria gerai apmokamas darbo vietas, moka mokesčius į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Investicija į 20 MW šilumos galios ir 5 MW elektros galios kogeneracinę jėgainę – rimta ir solidi.
Tačiau Šiaulių miesto centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų iniciatyvinei grupei (toliau - Iniciatyvinė grupė) klausimų sukėlė kitos aplinkybės, kurių viena – akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ 2012 metais pradėjo eksploatuoti 104 mln. Lt kainavusią 27 MW šilumos galios ir 11 MW elektros galios termofikacinę elektrinę, su kuria ir nusprendė konkuruoti uždarosios akcinės bendrovės „GECO-Taika“ statoma kogeneracinė jėgainė. Akivaizdu, kad tinkamai nebuvo įvertinta, o gal ir iš viso nebuvo įvertinta, ar ši konkurencija bus naudinga ir reikalinga Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams, įskaitant miesto centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojus.
Šaunu būtų buvę, kad uždaroji akcinė bendrovė „GECO-Taika“ su savo biokuru kūrenama kogeneracine jėgaine būtų atėjusi prieš tris, penkis ar septynerius metus, kol dar Šiauliai neturėjo, nestatė ir tik planavo statyti biokuru kūrenamą termofikacinę elektrinę, o šiluma, kurią akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ ilgus metus užsispyrusiai gamino kūrendama gamtines dujas, buvo viena brangiausių Lietuvoje.
Tai, kad, kūrendama biokurą, nepriklausomo šilumos gamintojo kogeneracinė jėgainė per metus gamins ir pateiks ne mažiau kaip 90 tūkst. kWh šilumos energijos, kuri pakeis tokį pat kiekį akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ gamtinėmis dujomis brangiau gaminamos šilumos energijos, vartotojams turėtų būti naudinga. Tačiau nebūtinai naudinga gali būti tai, kad nepriklausomo šilumos gamintojo kogeneracinė jėgainė stabdys termofikacinės elektrinės darbą nešildymo sezono laikotarpiu.
Neigiamą nuomonę apie uždarosios akcinės bendrovės „GECO-Taika“ investiciją formuoja tai, kad valstybė iš šios bendrovės kogeneraciniu būdu pagamintą elektros energiją supirks po 33,5 ct/kWh, kai, tuo tarpu, iš akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ kogeneraciniu būdu pagamintą elektros energiją supirks po 30,0 ct/kWh, o tai dirbtinai mažins šilumos tiekimo įmonės galimybes savo gaminama šiluma konkuruoti su nepriklausomo šilumos gamintojo gaminama šiluma ne tik nešildymo sezono laikotarpiu.
Gali gautis nebe konkurencija, o akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ priklausančios termofikacinės elektrinės žlugdymas, kurio pasekmes apmokėti turės savivaldybė ir visi jos gyventojai.
Jeigu į Šiaulius 2013 metais investuoja du nepriklausomi šilumos gamintojai, kurių vienas eksploatuos 20 MW šilumos galios ir 5 MW elektros galios biokuru kūrenamą kogeneracinę jėgainę, o kitas – 20 MW galios biokuru kūrenamą katilinę, tai akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ vasarą termofikacinėje elektrinėje turės nebegaminti nei šilumos, nei elektros, o šildymo sezono laikotarpiu akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ 2/3 mažins šilumos gamybą naujai pastatytoje 20 MW galios biokuro katilinėje ir 1/3 mažins šilumos ir elektros gamybą termofikacinėje elektrinėje. Tai labai neigiamai atsilieps pačiai įmonei, brangins šilumos gamybos savikainą, didins šilumos supirkimo kainą iš nepriklausomų šilumos gamintojų, o tuo pačiu ir galutinę šilumos kainą vartotojams.
Dar blogiau gali nutikti, jeigu akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ bus priversta nutraukti šilumos gamybą ir užsiimti tik jos supirkimu arba išvis savo veiklą nutraukti, už simbolines kainas parduodama ir termofikacinę elektrinę, ir naujai pastatytą 20 MW galios biokuro katilinę.
Biokuru kūrenama uždarosios akcinės bendrovės „GECO-Taika“ kogeneracinė jėgainė, lengvai nukonkuravusi apie 95 tūkst. kWh arba apie 30% Pietinės katilinės sistemai reikalingos šilumos, kurią akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ gamina kūrendama brangias gamtines dujas, šilumos gamybos procese sutaupys gal net iki 5 mln. Lt kasmet. Tą patį padarytų ir antroji 20 MW galios biokuru kūrenama katilinė, jeigu ją Pietinės katilinės sistemoje statytų akcinė bendrovė „Šiaulių energija“.
Šiuos, šilumos gamybos procese sutaupytus pinigus, jeigu akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ pati statytų antrąją 20 MW galios biokuru kūrenamą katilinę, įmonė, pavyzdžiui, paskirstytų maždaug taip: 3,0 mln. Lt skirtų šilumos kainos mažinimui, 0,5 mln. Lt skirtų dividendams, kurių didžioji dalis atitektų įmonės pagrindinei akcininkei Šiaulių miesto savivaldybei, 1,5 mln. Lt skirtų investicijoms į šilumos perdavimo tinklų modernizaciją.
Iš sutaupytų 5 mln. Lt nepriklausomas šilumos gamintojas šilumos kainų mažinimui skirtų tik tiek, kiek jį verstų skirti rinkos sąlygos, o tai galėtų sudaryti ir iki 0,1 mln. Lt. Likusius 4,9 mln. Lt nepriklausomas šilumos gamintojas atiduotų savo akcininkams.
Šiaulių miesto centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams lyg ir apsimokėtų, kad akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ dujinius šilumos gamybos pajėgumus nukonkuravęs nepriklausomas šilumos gamintojas jiems per metus šilumos kainą sumažintų kad ir 0,1 mln. Lt, 4,9 mln. Lt išveždamas savo akcininkams, tačiau dar labiau apsimokėtų, kad antrąją 20 MW galios biokuru kūrenamą katilinę statytų akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ ir visi 5 mln. Lt liktų Šiauliuose - akcinėje bendrovėje „Šiaulių energija“, savivaldybėje, o didžiausia šios sumos dalis liktų šilumos vartotojų piniginėse.
Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams, kurie ne visi yra centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai, ir tie 0,1 mln. Lt, kuriuos laimėtų centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai, kelia per daug abejonių, kad dėl jų verta būtų rizikuoti – kas ir iš kokių lėšų baigs mokėti bankams paskolas už termofikacinę elektrinę ir pirmąją 20 MW galios biokuro katilinę, kas miesto šilumos ūkio rinkoje dėsis, kaip tarpusavyje vienu metu viskuo dalinsis ir konkuruos arba konkurenciją tik imituos abu nepriklausomi šilumos gamintojai po to, kai iš šilumos gamybos bus priversta pasitraukti akcinė bendrovė „Šiaulių energija“?
Yra pagrindas nuogąstauti, kad viskas bus netgi blogiau nei Vilniuje, kuriame šilumos ūkį valdo privati bendrovė „Vilniaus energija“, o šilumos vartotojai padarytų viską, ką tik galėtų, kad miesto šilumos ūkis būtų sugrąžintas į savivaldybės rankas.
Uždarosios akcinės bendrovės „GECO-Taika“ investicijos į Šiaulius būtų laukiamos, bet ... ne į 20 MW šilumos galios ir 5 MW elektros galios minėtą kogeneracinę jėgainę, kurios veikla miestui gali būti daugiau destruktyvi nei pozityvi, o žadama nauda savivaldybės gyventojams ir miesto centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams gali būti tik butaforinė.
Gal todėl uždarosios akcinės bendrovės „GECO-Taika“ planuojamos ūkinės veiklos - šiluminės ir elektros energijos gamybos, biokurą (medieną) deginant iki 20 MW galios kogeneracinėje jėgainėje V. Bielskio g. 13, Šiauliai - poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos rengėjas - uždaroji akcinė bendrovė „Ekokonsultacijos“ – ir pasistengė, kad atskaitoje nebūtų atliktų skaičiavimų ir prognozuojamų duomenų nei apie tai, kaip nepriklausomas šilumos gamintojas „GECO-Taika“ konkuruos su akcine bendrove „Šiaulių energija“, su kitu nepriklausomu šilumos gamintoju – uždarąja akcine bendrove „KLAS“, nei apie tai, kaip nepriklausomo šilumos gamintojo „GECO-Taika“ atėjimas į Šiaulius mažins šilumos kainas vartotojams.
Gal todėl uždarajai akcinei bendrovei „GECO-Taika“ taip nereikėjo, kad būtų rengiama planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.
Iniciatyvinė grupė nepritaria nepriklausomų šilumos gamintojų, gaminančių šilumą ir elektrą, atėjimui į Šiaulius, nes miestas jau turi 27 MW šilumos galios ir 11 MW elektros galios termofikacinę elektrinę, kurią 2012 metais pastatė ir pradėjo eksploatuoti akcinė bendrovė „Šiaulių energija“.
Nepriklausomi šilumos gamintojai, statantys kogeneracines jėgaines, kurios, kūrendamos biokurą, gamina kartu šilumą ir elektrą, į Šiaulius ateiti turėjo iki tol, kol termofikacinės elektrinės projektuoti ir statyti nepradėjo akcinė bendrovė „Šiaulių energija“. Tada jų investicijos mieste, dujinį kurą šilumai gaminti keičiant biokuru, galėjo būti ir naudingos, ir laukiamos.
Uždarosios akcinės bendrovės „GECO-Taika“, ketinančios statyti 20 MW šilumos galios ir 5 MW elektros galios kogeneracinę jėgainę, atėjimas į Šiaulius, kai miestas jau turi pastatytą ir veikiančią termofikacinę elektrinę, pilnai galinčia aprūpinti miestą vasaros sezono laikotarpiu kogeneracinio proceso metu gaminama šiluma, būtų akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ priklausančios ir jau veikiančios termofikacinės elektrinės žlugdymas.
Tuo labiau, kad valstybė iš akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ priklausančios termofikacinės elektrinės elektros energiją superka po 30,0 ct/kWh, o iš uždarajai akcinei bendrovei „GECO-Taika“ priklausančios kogeneracinės jėgainės elektros energiją supirktų po 33,5 ct/kWh. Parduodamos valstybei elektros kainų skirtumu uždaroji akcinė bendrovė „GECO-Taika“ turėtų galimybę dosniau dotuoti savo gaminamą ir parduodamą šilumą, kol šilumos ir elektros energijos gamybos nenutrauktų akcinė bendrovė „Šiaulių energija“.
Todėl, nors Šiaulių miesto Pietinės katilinės sistemai dar būtinai reikia vienos 20 MW galios biokuro katilinės, uždarosios akcinės bendrovės „GECO-Taika“ pasiūlytas variantas statyti 20 MW šilumos galios ir 5 MW elektros galios kogeneracinę jėgainę Šiauliams – ir savivaldybei, ir šilumos vartotojams – 2013 metais jau nebėra nei laukiamas, nei priimtinas.
Uždarajai akcinei bendrovei „GECO-Taika“ vietos savo kogeneracinei jėgainei tikslingiau būtų pasiieškoti kituose miestuose, kurie dar neturi nei termofikacinės elektrinės, nei kogeneracinės jėgainės, kuriuose vasaros sezono laikotarpiu dar trūksta kogeneracinių pajėgumų aprūpinant gyventojus šiluma karštam vandeniui gaminti.
Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos
„Visuomeninės iniciatyvos“ parengta informacija