Pereiti į pagrindinį turinį

  • Taryba

Šiaulių miesto savivaldybės taryba. Artūro Staponkaus nuotrauka

 

2013 m. gruodžio 27 d.

2022 m. gruodžio 20 d. redakcija

 

Šiaulių miesto centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų iniciatyvinė grupė (toliau – Iniciatyvinė grupė), dalyvaudama poveikio aplinkai ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procesuose, nepasisakė prieš privačių šilumos gamintojų atėjimą į Šiaulių miesto šilumos ūkį, nepalaikė nė vienos akcijos, nė vienos politinės ar visuomeninės grupės, kuri siūlė tarybos sprendimu ar kitu teisės aktu uždrausti privačių šilumos gamintojų atėjimą į miesto šilumos ūkį.

Minėtos akcijos, nukreiptos prieš nepriklausomus šilumos gamintojus, ypač tos, kurios įgyvendinamos politiniu lygmeniu, gali būti inicijuotos ir tų pačių nepriklausomų šilumos gamintojų, siekiančių suklaidinti visuomenę ir išprovokuoti įstatymų jų atžvilgiu pažeidimus, o po to siūlyti savivaldybėms – geruoju įsileisti juos į vietinius šilumos ūkius arba padengti privačiam verslui padarytą žalą, skaičiuojamą milijonais ar net dešimtimis milijonų.

Tokios akcijos naudingos gali būti ir gamtinėmis dujomis prekiaujančioms bendrovėms, tačiau niekada nebus naudingos šilumos vartotojams, savivaldybių gyventojams, niekada nebus inicijuojamos ir įgyvendinamos jų naudai.

Iniciatyvinė grupė aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė, kad neleis priimti galiojantiems įstatymams prieštaraujančio nė vieno Tarybos sprendimo, nė vieno kito teisės akto, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų daroma nepriklausomų šilumos gamintojų, ar akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ naudai.

Iniciatyvinė grupė nepalaikė nė vienos savivaldybės politikų iniciatyvos rengti naujas Šilumos ūkio įstatymo, Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo, kitų teisės aktų pataisas, kurios užkirstų ar tariamai užkirstų kelius nepriklausomiems šilumos gamintojams ateiti į Šiaulių miesto, kitų miestų bei rajonų šilumos ūkius.

Atkreiptinas dėmesys, jog būtent Lietuvos Respublikos Prezidentūros specialistų 2011 metais inicijuotomis įstatymų, kitų teisės aktų pataisomis buvo sudarytos sąlygos nepriklausomiems šilumos gamintojams ateiti į savivaldybėms priklausančius šilumos ūkius, statyti ten biokuro katilines.

Tai privertė sąžiningesnius savivaldybių vadovus ir šilumos tiekėjus pradėti efektyviau ūkininkauti, patiems statyti biokuro katilines, vietoj brangiai kainuojančių gamtinių dujų pradėti pirkti ir kūrenti biokurą. Iki tol visos pastangos įkalbinti šilumos tiekėjus mažiau pirkti gamtinių dujų, statyti biokuro katilines, pirkti ir kūrenti biokurą buvo bergždžios.

Mažiau sąžiningi savivaldybių vadovai ir šilumos tiekėjai, nestatydami biokuro katilinių, sąmoningai (tikslingai) skatina tai daryti nepriklausomus šilumos gamintojus.

Tik privatūs šilumos gamintojai, pajutę labai didelių pelnų galimybes, savais metodais galėjo pralaužti iki tol laikyta nepralaužiama šilumos tiekėjų ir politikų priklausomybę nuo gamtinių dujų, jas tiekiančių privačių bendrovių magiškos įtakos.

Iniciatyvinė grupė laikėsi laiko išbandytos ir patvirtintos nuostatos, kad gyventojų naudai nė vienas savivaldybės politikas niekada įstatymų nepažeidė, niekada nepažeis ir net nerizikuos juos pažeisti.

Jeigu savivaldybės politikai, priimdami tarybos sprendimus, kitus teisės aktus pažeidžia įstatymus ir sako, kad tai daro žmonių labui, jie sako netiesą. Tokie politikų veiksmai visada būna inicijuoti jų finansinių rėmėjų, jų veiksmus kontroliuojančių ir apsprendžiančių asmenų arba tų jėgų, kurios prieš juos turi kompromituojančios informacijos.

Todėl Iniciatyvinė grupė ir nesusižavėjo nė vienu politikų pasiūlymu prieš nepriklausomų šilumos gamintojų atėjimą į Šiaulius kovoti ne aiškinantis jų poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų ekonominį pagrįstumą ir galimą naudą šilumos vartotojams, o savivaldybės taryboje priimant sprendimus, kurie užkirstų ar tariamai užkirstų kelius nepriklausomų šilumos gamintojų atėjimui į Šiaulius.

 

Kaip alternatyvų variantą visoms savivaldybės politikų akcijoms, realiai ar tik tariamai nukreiptoms prieš nepriklausomus šilumos gamintojus, Iniciatyvinė grupė siūlė Šiaulių miesto savivaldybei ir akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ kaip galima greičiau statyti dar vieną 15 – 23,8 MW galios biokuro katilinę, taip iki minimumo sumažinti kintamąsias šilumos gamybos sąnaudas (tuo pačiu ir palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas) ir miesto rinką nepriklausomiems šilumos gamintojams padaryti nors ir prieinamą, bet visiškai nebepatrauklią.

Tai atsispindi ir Iniciatyvinės grupės veiksmuose 2013 m. rugpjūčio 30 d. dalyvaujant viešo visuomenės supažindinimo su nepriklausomo šilumos gamintojo - uždarosios akcinės bendrovės „KLAS“ - užsakymu parengta planuojamos ūkinės veiklos – Daubos g. 1F, Šiauliuose naujai statomos 23,8 MW galios biokuro katilinės eksploatacijos - poveikio aplinkai vertinimo patikslinta ataskaita.

Iniciatyvinė grupė šiame susirinkime savo veiksmus tikslingai koncentravo į vieną pagrindinį klausimą – ar nepriklausomas šilumos gamintojas, pastatęs 23,8 MW galios biokuro katilinę, labiau atpigins šilumos kainą vartotojams nei akcinė bendrovė „Šiaulių energija“, jei ji taip pat tokią biokuro katilinę pastatytų?

Vienu atveju nepriklausomo šilumos gamintojo atstovai tvirtino, kad jų pagamintos šilumos energijos pardavimo kaina bus siūloma 15 proc. mažesnė ir tuo atveju, jei šilumos tiekėjas visą šilumos energiją gamins naudodamas tik biokurą, tačiau kitu atveju pripažino, jog, jeigu taip atsitiktų, kad ir akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ šilumą gamina tik iš biokuro, ir uždaroji akcinė bendrovė „KLAS“ šilumą gamina tik iš biokuro, tai kainos bus vienodos ir negalės skirtis.

O jeigu kainos negalės skirtis, tai kaip nepriklausomam šilumos gamintojui gaunamo, palyginus, miniatiūrinio pelno sąskaita per du ar tris metus atpirkti 25 mln. Lt kainavusias investicijas kaip tai daroma kituose Lietuvos miestuose?

Atsakymas akivaizdus – jei Šiaulių miesto savivaldybės taryba įpareigoja akcinę bendrovę „Šiaulių energija“ statyti dar vieną 23,8 MW galios biokuro katilinę, nepriklausomas šilumos gamintojas „KLAS“ į Šiaulius nebeateina.

O jeigu, neįvertinęs realiai mieste susiklosčiusių aplinkybių, vis dėlto ateina, tuomet dirba su minimaliu pelnu ir jo investicijos atsiperka tik per 15 ar 20 metų, o tai, palyginus kaip pelningai galima dirbti neūkiškai tvarkomuose kituose miestuose ir rajonuose, negali būti laikoma nei sėkminga, nei protinga privačia investicija.

Nekyla abejonių, kad šiauliečiams labiau apsimokėtų, kad naują 23,8 MW galios biokuro katilinę statytų ne nepriklausomas šilumos gamintojas, o akcinė bendrovė „Šiaulių energija“.

Iniciatyvinės grupės pastangos, kad privatus šilumos tiekėjas įrodytų, jog yra kitaip, rezultatų nedavė. Uždaroji akcinė bendrovė „KLAS“, kaip ir kitas nepriklausomas šilumos gamintojas, tuo pat metu bandęs įsitvirtinti Šiauliuose, - uždaroji akcinė bendrovė „GECO-Taika“, buvo bejėgė įrodyti, kad yra ar galėtų būti kitaip.

 

Iniciatyvinei grupei dalyvaujant nepriklausomų šilumos gamintojų poveikio visuomenės sveikatai ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų svarstymuose, atsiskleidė ir kita tiesa – viešųjų paslaugų teikimo srityje privatus verslas neturi jokių galimybių lygiaverčiai konkuruoti su savivaldybių įmonėmis, jeigu jos yra sąžiningai, skaidriai ir efektyviai valdomos.

Privatus verslas viešųjų paslaugų teikimo srityje galėtų lygiaverčiai konkuruoti su savivaldybės įmonėmis tik tuo atveju, jeigu jam nereikėtų siekti maksimalaus ir iš Šiaulių išvežamo pelno savo akcininkams.

Jeigu savivaldybės įmonė, teikianti viešąsias paslaugas, valdoma neskaidriai ir neefektyviai, ši problema turėtų būti sprendžiama pirmiausia ne varant nualintą savivaldybės įmonę konkuruoti su privačiais paslaugų teikėjais, o išsiaiškinant, kodėl įmonės ir savivaldybės vadovai bei visa savivaldybės taryba blogai ir/arba nekompetentingai atlieka savo darbą.

Tai, pirmiausia, ne konkurencijos rinkoje klausimas, o aplaidumo darbe, nekompetentingumo, piktnaudžiavimo tarnyba ir rinkėjų pasitikėjimu klausimas.

Ne Konkurencijos taryba turėtų imtis šio klausimo, o su neūkiškumu, korupcija ir ekonominiais nusikaltimais kovojančios teisėsaugos tarnybos, tokius politikus bausti turėtų ir rinkėjai per artimiausius rinkimus į savivaldybių tarybas.

Nepriklausomi šilumos gamintojai tik todėl veržėsi į Šiaulių miesto šilumos ūkį, kad miesto šilumos ūkis buvo valdomas nepakankami skaidriai ir efektyviai, kad Šiaulių miesto savivaldybė nesutiko, jog akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ statytų dar vieną 15-23,8 MW galios biokuro katilinę, kuri, jeigu tik būtų apsispręsta ją statyti, privatiems šilumos gamintojams būtų iškart atėmusi bet kokį norą investuoti į miesto šilumos ūkį.

Deja, nei Šiaulių miesto savivaldybė, nei akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ ir toliau nė už ką nesutinka statyti dar vieną 15-23,8 MW galios biokuro katilinę ir tikisi, kad į Šiaulius sugrįš nepriklausomi šilumos gamintojai, kai tik Šiaulių miesto centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų iniciatyvinė grupė nutrauks savo veiklą.

Tiesa, ne visi savivaldybės politikai 2013 metais sirgo už uždarąją akcinę bendrovę „KLAS“, nes buvo sergančiųjų ir už uždarąją akcinę bendrovę „GECO-Taika“, kuri Šiauliuose buvo susiruošusi statyti 20 MW šilumos galios ir 5 MW elektros galios kogeneracinę jėgainę.

Tačiau nuo 2013 m. rudens (gal net nuo rugsėjo) miesto politikai kažkaip tarpusavyje susitarė ir ėmė sirgti už uždarąją akcinę bendrovę „KLAS“, o uždarosios akcinės bendrovės „GECO-Taika“ apsisprendė nebepriimti į Šiaulius, tuo pat metu ieškant būdų, pavyzdžiui, priimant atitinkamus politinius sprendimus, kaip šiam nuskriaustam nepriklausomam šilumos gamintojui iš savivaldybės biudžeto padėti prisiteisti kompensaciją už jo versle padarytus nuostolius neteisėtais savivaldybės veiksmais.

 

 

Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos

„Visuomeninės iniciatyvos“ parengta informacija

 

Parašykite komentarą