Seimas turi realią galimybę įstatymu įteisinti teršėjo sąvoką

Šiuo, per Vinkšnėnų kaimo apylinkes tekančiu uždaru, o po to - atviru kanalu išvalytas vanduo iš Aukštrakiuose įsikūrusių Šiaulių valymo įrenginių grąžinamas į aplinką ir Kulpės, Mūšos, Lielupės upėmis pasiekia Baltijos jūrą

 

siunčiu Lietuvos Respublikos aplinkos viceministrės Ramintos Radavičienės 2022 m. kovo 24 d. lydraštį „Dėl Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto derinimo“ kartu su prie šio lydraščio pridedama medžiaga.

Trys Šiaulių miesto nevyriausybinės organizacijos - viešoji įstaiga Šiaurės Lietuvos kolegija, Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacija „Visuomeninės iniciatyvos“ (toliau – asociacija „Visuomeninės iniciatyvos“, asociacija) ir asociacija „Lieporių bendruomenės centras“ – parengė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai 2020 m. gruodžio 11 d. raštu pateikė 3 siūlymus dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisų.

Aplinkos ministerijai motyvuotai buvo pasiūlyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme:

- išaiškinti ir įteisinti teršėjo sąvoką, apimančią ne tik nuotekų tvarkytoją, kuris nuotekas po valymo išleidžia į gamtinę aplinką, bet ir abonentą, kuris nuotekas išleidžia į centralizuotąją nuotekų surinkimo sistemą. Šią sąvoką buvo pasiūlyta išdėstyti taip: „Teršėjas - tai asmuo, išmetantis (išleidžiantis, paskleidžiantis) teršalus į aplinką arba perduodantis juos tvarkyti į kito asmens inžinerinę infrastruktūrą;

- apibrėžti žalą ir neišvengiamą (realią) žalos grėsmę aplinkai galinčius sukelti šaltinius, susijusius su nuotekų tvarkymu ir išleidimu tiek į aplinką, tiek ir į centralizuotąsias nuotekų surinkimo sistemas.

Aplinkos ministerija šių pasiūlymų į naujai parengtą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą neįtraukė ir nepaaiškino – kodėl?

Tačiau, po 2022 m. sausio 7 d. pateikto papildomo prašymo Nr. 1V „Dėl negauto atsakymo į 2020 m. gruodžio 11 d. pateiktą pasiūlymą“, Aplinkos ministerijos Taršos ir prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys 2022 m. sausio 18 d. raštu Nr. (10)-D8(E)-309 asociacijai pranešė, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo projektas 2022 m. sausio 14 d. buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje, kad pastabas ir pasiūlymus Projektui galima teikti iki 2022 m. vasario 4 d. e. paštu judita.vaisnoriene@am.lt

Asociacija „Visuomeninės iniciatyvos“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 8 straipsnio 2 ir 9 punktų nuostatomis, 2022 m. vasario 1 d. raštu Nr. 3V „Dėl pasiūlymų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektui“ Aplinkos ministerijai dar kartą pasiūlė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekte:

- išaiškinti ir įteisinti teršėjo sąvoką, apimančią ne tik nuotekų tvarkytoją, kuris nuotekas po valymo išleidžia į gamtinę aplinką, bet ir abonentą, kuris nuotekas išleidžia į centralizuotąją nuotekų surinkimo sistemą. Šią sąvoką siūlome išdėstyti taip: „Teršėjas - tai asmuo, išmetantis (išleidžiantis, paskleidžiantis) teršalus į aplinką arba perduodantis juos tvarkyti į kito asmens inžinerinę infrastruktūrą;

- apibrėžti žalą ir neišvengiamą (realią) žalos grėsmę aplinkai galinčius sukelti šaltinius, susijusius su nuotekų tvarkymu ir išleidimu tiek į aplinką, tiek ir į centralizuotąsias nuotekų surinkimo sistemas.

Asociacija 2022 m. kovo 24 d. gavo Aplinkos ministerijos elektroninį laišką „Teisės aktų projektai“ ir prie šio laiško prisegtą viceministrės Ramintos Radavičienės 2022 m. kovo 24 d. lydraštį „Dėl Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto derinimo“, kuriame rašoma, jog informacija apie gautas pastabas ir pasiūlymus pateikta Derinimo pažymoje.

Derinimo pažymos 12 punkte nurodyta, jog į asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“ pasiūlymą dėl teršėjo sąvokos įteisinimo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte atsižvelgta iš dalies: įstatymo projekto 3 str. 47 dalyje pateikta tokia teršėjo sąvoka: „Teršėjas – asmuo, išleidžiantis nuotekas į aplinką arba į kito asmens nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.“

Derinimo pažymos 13 punkte nurodyta, jog į asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“ pasiūlymą apibrėžti žalą ir neišvengiamą (realią) žalos grėsmę aplinkai galinčius sukelti šaltinius, susijusius su nuotekų tvarkymu ir išleidimu tiek į aplinką, tiek ir į centralizuotąsias nuotekų surinkimo sistemas, neatsižvelgta, nes tai yra ne šio įstatymo projekto reglamentavimo dalykas. Kokio tai galėtų būti įstatymo reglamentavimo dalykas, Derinimo pažymoje nepaaiškinta.

Tai, kad į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą pavyko įtraukti teršėjo sąvoką, tikriausiai, turėtų būti labai svarbu ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonėms, ir visoms Lietuvos savivaldybėms.

 

Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“ parengta informacija